Žmogus gyvena tarp žmonių: dirba, ilsisi, bendrauja. Poreikis kalbėti yra visur, kai gyvename tarp žmonių. Kalba reikalinga žmogui jo gyvenime. Kai dar nebuvo sugalvotas raštas kalba vystėsi perduodant informaciją iš lūpų į lūpas.
Užrašius tai, ką norima pasakyti, šnekamoji ir rašomoji kalba pradėjo viena nuo kitos skirtis, garsai buvo užrašomi ne tomis raidėmis, kurias girdime, o taikant tam tikrus dėsnius. Taip kalba buvo norminama. Sukūrus informacines technologijas kaip kompiuteris, atsirado poreikis rašyti kitaip – be dialektinių lietuvių kalbos ženklų ir rašyti girdimus garsus raidėmis.
Straipsnyje norima panagrinėti kalbos rašymo ypatumus virtualioje erdvėje – žaidžiant žaidimą „Travian“ ir bandyti pasiaiškinti kas atsitiko, kad lietuvių kalba, būdama seniausia kalba
Lietuvių kalba mažiausiai nutolusi nuo indoeuropiečių prokalbės, ir būtent lietuvių kalba davė pradžią kitų šios prokalbės kalbų šeimų raidai. Lietuvių kalba – seniausia gyvoji vartojama kalba. Panašu, kad ji – ne lotynų kalbos sesuo, o jos vyresnioji teta. XIX a. lingvistikos mokslas atkreipė dėmesį į lietuvių, sanskrito ir graikų kalbų panašumus.
Iki rašto bei literatūros atsiradimo kalbos rutuliojasi kaip šnekamasis variantas; su rašto ir literatūros atsiradimu prasideda antrasis kalbos egzistavimo ir raidos variantas. Šių dviejų variantų sąveika lemia naujųjų laikų kalbų raidą ir pirmiausia keičia santykį tarp bendrosios tautos kalbos ir jos tarmių, arba dialektų (Golovinas 1982: 147).
II tūkstantmetyje pr. m. e. antrojoje pusėje – I tūkstantmečio pradžioje atsiradęs foneminis (dažnai dar vadinamas garsiniu, raidiniu, kai atskiras ženklas (raidė) žymi atskirą fonemą) raštas paplito daugelyje pasaulio tautų. Pradininkais laikomi finikiečiai, nors kai kurie tyrinėtojai mano, kad Egėjaus jūros salų gyventojai arba senovės egiptiečiai. Iš finikiečių raidyną perėmė graikai, kurie jį gerokai modifikavo ir prisitaikė prie savo fonemų sistemos, pakeitė kryptį: finikiečiai rašė iš dešinės į kairę, o graikai ėmė rašyti iš kairės į dešinę. Graikų raidyną prisitaikė Apeninų pusiasalio gyventojai (etruskai, oskai, umbrai, lotynai). Romėnams sukūrus galingą imperiją, jų lotyniškasis 23 rašmenų raidynas paplito po visą vakarų ir vidurio Europą. Plisdamas po įvairius vakarų ir vidurio Europos kraštus, lotyniškasis raidynas įgijo naujų bruožų, buvo pritaikomas prie kiekvienos kalbos fonologinės sistemos. Germanų šalyse nuo XII a. įsigalėjo smailių, kampuotų formų gotikiniai rašmenys, kuriuos keletą šimtmečių, be kitų, vartojo čekai, lenkai, o vokiečiai net ligi XX a. vidurio (jie dažnai vadinami švabachiniais, fraktūriniais rašmenimis). Gotikiniu šriftu buvo spausdinamos ir lietuviškos knygos XVI-XVII a., tačiau nuo XVIII a. Lietuvoje visuotinai pereita prie apvalių lotyniškųjų rašmenų (gotikiniai rašmenys išliko tik Rytų Prūsijos lietuviškuose spaudiniuose). Ano meto literatūrine rusų kalba buvo rašyti XIV amžiaus Lietuvos metraščiai.
Pirmųjų mūsų raštų autoriai (M. Mažvydas, M. Daukša ir kt.), kurdamiesi lietuviškąjį raidyną, daugiausia nusižiūrėjo į savo kaimynų – vokiečių ir lenkų vartotus rašmenis. Tačiau, norėdami geriau atvaizduoti specifinių lietuvių kalbos fonemų tarimą, jie stengėsi kūrybiškai pritaikyti tuos rašmenis arba prireikus susidaryti ir naujų rašmenų. Senuosiuose raštuose vartotoje rašmenų sistemoje diakritiniai rašmenys kaip š, č, ž, ą, ę, ė, į, ų, ū buvo rašomi įvairiu pavidalu. Garsą š žymėjo rašmuo Sʒ, ſch, ſch, ß, ʃʃ, ŝ, pvz.: iſch, Lietuwiſchkus, raſchtas, Sʒitai, ßiurkßtumus, Sʒwentiſtes; č buvo žymima cʒ, ṱ, ć – Trecʒia, paſipućiu; ž – Ʒ, Sʒ, Sz, ß, ẑ – Ʒmones, ßmagus, Sʒodʒius, ußieme, Szadey; ą – ạ, pvz.: wạ; ę – ẹ, e, pvz.: karaliſtẹ; ė – ei, e, pvz.: atteija, bedojè, delei, ußdejo, gælbek; dabartinis į nebuvo toks reikšmingas, gali būti jį ir tardavo trumpiau, rašydavo trumpuoju i, j arba apčioje dėdavo tašką ị, pvz.: rupeſtj, drịſaus. Rašmenys u ir ū žymėjo garsus u, û, pvz.: rupeſtis, bûk; ų – u, ụ, û, pvz.: wirſchu, butu, giwuiụ, numiruſuiụ, Sʒmoniû, jû, Pawarguſiû, Sirratû; v buvo rašomas žodžio pradžios trumpajam balsiui u žymėti, o dvigubinė w - garsui v, pvz.: taw – tau, ãukśćiawʃieii - aukščiausieji. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vartotame raidyne grafema s turėjo alografus: s, ʃʃ ir ſ, pvz.: muſụ, ſweta, ſunus, karaliſtẹ welina ſuarde, Neſſibijanꜩiû, ſtængiaſſi; y – kaip dabartinė į nosinė: įra; pvz.: Kazimieras Jaunius žodžius rašė ẑoḓjus, žodį jaučiams rašė jaûtŝjams (Zinkevičius 1992: 133). Su ženklais raidės apačioje buvo rašoma Wolfenbüttelio postilėje (1573 m.). Pirmųjų lietuviškų raštų autorių susikurto raidyno atskiri rašmenys vėliau buvo ne kartą kaitaliojami, kol XIX a. pabaigoje jau nusistojo toks raidynas, kokį ir dabar vartojame (Palionis 1985: 288–289). Dabar mūsų vartojamą lietuvių abėcėlę sudarė ir pateikė 1901 m. kalbininkas Jonas Jablonskis savo gramatikoje. Ją sudarė 32 raidės. Tai 23 visiškai nepakeistos ir jau minėtos 9 šiek tiek perdirbtos lotyniškos raidės, žyminčios lietuvių kalbai būdingus garsus.
Gintautas Grigas perteikia susidariusią problemą, kai pirmieji asmeniniai kompiuteriai ir jų operacinės sistemos pateko į Lietuvą. Kompiuteriai buvo sukurti JAV ir skirti angliškai kalbančiai visuomenei ir jų abėcėlės turėjo tik angliškas raides. Vadinami nacionaliniai kodų puslapiai, skirti darbui su kitomis kalbomis pasirinkus reikiamos kalbos tekstą padėjo rinkti klaviatūra raides norima kalba, pavyzdžiui, lietuviškai. Lietuvoje paplitusios operacinės sistemos MS DOS gamintojai Lietuvos kodų puslapį įdėjo tik 1995-aisiais. Atsirado kalbos pasirinkimo mechanizmas. Juo pasinaudodami netrukus patys lietuviai sukūrė savą kodų puslapį. Operacinėse sistemose Windows ir Unix vyrauja viena kodų lentelė Baltic Rim, bendra visoms trims Baltijos šalims. Greitai reikėjo spręsti, nebuvo ryžtingų gamintojų, kurie tvirtai būtų pasisakę už vienodą lietuviškų raidžių kodavimą. Kaip pats Ginatutas Grigas pripažįsta, skirtingi kodavimai egzistuoja ne vien dėl Lietuvos kompiuterininkų nesutarimų, bet ir dėl operacinių sistemų skirtumų. Grigas jau 1998 metais rašė: Jei su kompiuteriu negalėsime bendrauti lietuviškai, tai ne tik nesudarysime sąlygų valstybinę kalbą vartojantiems žmonėms tapti lygiaverčiais informacinės visuomenės nariais, bet ir nuskurdinsime lietuvių kalbą, susiaurindami jos vartojimo sferą (Grigas 1998).
Sigita Pedzevičienė straipsnyje „Internetinio raštingumo akcija“ nagrinėjo Skype programa besinaudojančių žmonių raštingumą. Norėdami tiksliau palyginti Lietuvos gyventojų ir kaimyninių tautų raštingumą, 2007 metais balandžio mėnesį atliko eksperimentą: pagal pokalbių programos „Skype“ registracijos duomenis apskaičiavo kiek klaidų daro įvairių miestų gyventojai, rašydami savo miestų pavadinimus, turinčius raidžių su diakritiniais ženklais. Diagramoje kiekvienos valstybės miestus išdėstę mažėjančia (pagal prisijungusiųjų prie „Skype“ skaičių) tvarka išryškėjo, kad beveik visų mažesnių miestų gyventojai daro mažiau klaidų, nei tos pačios valstybės didesnių miestų gyventojai. Pasirodo, beveik be klaidų rašo Danijos, Estijos ir Vokietijos žmonės. Tarp Lietuvos gyventojų daugiausia klaidų daro klaipėdiečiai, panevėžiečiai ir šiauliečiai, antroje nuo galo vietoje yra rygiečiai (Pedzevičienė 2007: 27).
Gintautas Grigas straipsnyje „Svetainių pavadinimai“ rašo apie internetinių svetainių pavadinimus. Jo nuomone, internetinės svetainės pavadinimas turėtų būti lietuviškais rašmenimis, be klaidų ir perteikti svetainės esmę: svetainės pavadinimas turi būti informatyvus ir teisingas, jis turi atitikti knygos pavadinimą ir turėtų atspindėti internetinės svetainės turinį. O jei pavadinime klaida – tai sistemai mažai naudos. Nors pavadinimas yra tik išorė, tačiau jį galima palyginti su prekės pakuote: norint kad prekę pirktų (lankytų svetainę), reikia pasirūpinti ir jos pakuote (pavadinimu) (Grigas 2004: 35). G. Grigo žodžiais tariant: Valstybinė kalba yra visos tautos lobis. Todėl jos išsaugojimas yra svarbesnis ir už ekonomiką.
G. Grigas pateikia standartinę klaviatūrą, kuri 2000 metais buvo patvirtinta. Ji atitiko tarptautinius standartus ir savo galimybėmis prilygo kitų Europos valstybių klaviatūroms. Deja, ši klaviatūra prekyboje pasirodė tik 2004 m. pabaigoje. Bet ja susidomėjusios mokyklos dar prieš tai pačios persidarė iš kitoms kalboms skirtų klaviatūrų užklijuodamos ant kai kurių klavišų lipdukus ir įdėdamos į kompiuterį šios klaviatūros tvarkyklę – nedidelę programėlę, „pasakančią“ kompiuteriui, koks ženklas ant kurio klavišo uždėtas (Grigas 2007).
Ir tada atėjo dabartinė skaičiukinė klaviatūra, kurios vienintelis privalumas – buvo lengva persidaryti iš amerikietiškosios. O dabar ši klaviatūra, įdiegta operacinė programa ir patvirtintas standartas niokoja, darko kalbą, kadangi žmonėms nepatogu rašyti ant skaičių, jie dėl patogumo pasirenka ne skaičiukinį klaviatūros rašymo būdą, o lotyniškąjį, be lietuviškų rašmenų.
Lietuvišką klaviatūrą apibrėžia Lietuvos Respublikos standartas LST 1582. Jame reglamentuojami užrašai ir piktogramos ant klavišų, kur paprastai yra skaičiai. 2010 metais kompiuteriais bei virtualiai lietuviškai galime bendrauti, bet nenorime, nes sukurta operacinių sistemų programa ir koduotę sukūrė nepatogią, sudėtingą, neparankią, neatitinkančią rankinės mašinėlės principų – patogumo, kai visos raidės buvo išdėliotos pagrindinėje klaviatūros dalyje, o ne ant skaičių. Tai sudaro didžiulius nepatogumus žmonėms, norintiems rašyti lietuviškai, tuo tarpu dabar save verčiantys tai daryti dėl patriotizmo, tuo tarpu, norint greitai rašyti, dauguma lietuvių pasirenka aklą rašymo stilių – be lietuviškų rašmenų. Standartinę rašymo klaviatūra daug kas neįsiveda, nes pernešus tokį tekstą į kitą kompiuterį, jis neberodomas. Todėl būtina, kad būtų įteisintas Lietuvos Respublikos standartinės klaviatūros kompiuteryje standartas po buvusio LST 1582. Turėtų būti pardavinėjamos dviejų tipų klaviatūros su įdiegimo programa. Tai turi pirmiausia paliesti seimo narius, nes jie taip susiduria su šia problema ir jiems turėtų rūpėti kuo greičiau išleisti įstatymą, reglamentuojantį tai daryti operacines sistemas kuriančioms institucijoms. Jei tokios institucijos yra tik privačios, Lietuvos kaip tautinio lietuviškumo kelias užsidaro, nes privatininkas už pagamintas klaviatūras norės daugiau pinigų gauti, o žmonės rinksis pigesnes.
Internete radau dėstytojo praktinio darbo metodikos nurodymus studentams, kur jis rašo: „darbe nenaudokite lietuviškų diakritinių (ĄČĘĖĮŠŲŪŽ) rašmenų“. O į šį informatikos dėstytojo nurodymą rašyti lotynišku raidynu, savo nuomonę pateikia Lietuvos pilietis: Didžioji Lietuvos gyventojų dalis buvimą lietuviu suvokia kaip kiekvienų krepšinio varžybų žiūrėjimą, alaus gėrimą ir cepelinų valgymą. Gaila, bet jie pamiršta, kad dar egzistuoja toks dalyką kaip lietuvių kalba (Komentaras po straipsniu „Lietuvių kalba internete“).
3. Travian. Travianas - vienas iš žinomiausių pasaulyje strateginių internetinių žaidimų. Visame pasaulyje Travianą žaidžia keli milijonai žaidėjų. Daugiausia žaidžia turkai, virš 213 tūkstančių žaidėjų, tada žaidžiančiųjų lentelė išsidėsto taip: rusai, prancūzai, amerikiečiai, italai, vokiečiai, lenkai, čekai, graikai, lietuviai, latviai, estai – tik 5 tūkstančiai žaidėjų. Žaidimas strateginis ir azartinis, suintriguojantis noru tapti geriausiu ir pirmu. „Travian susideda iš pergalių ir pralaimėjimų. Vieną dieną pralaimi - kitą dieną būna labai saldus kerštas“ (Remigijus). Žaidime žaidėjai persikelia į viduramžius ir tampa aktyviomis gentimis, kurias atstovauja: romėnais, galais ar germanais. Taip pat įsijungiama į aktyvų savo tautos ir miestų vystymą, diplomatines intrigas, karus bei siekius statyti pasaulio stebuklą. Pastačius pasaulio stebuklą lyg ir būtų aukščiausias žaidimo taškas, savęs įvertinimas, begalinis džiaugsmas, kad aš su savo sąjunga – stipriausi, tačiau žaidėjai atsakė kiek kitaip: ne pasaulio stebuklo pastatymas yra laimėjimas, kartais yra svarbiau vyksmas: „tikėjau, laimėjau, dabar galima kelti ir kitus tikslus, greta laimėjimo. Kaip sportininkai - metus aria, vėliau kažkiek pasidžiaugia“ (Noobz); „tuštuma, kad viskas baigėsi... Gaila, tiek įdėta pastangų ir viskas išnyks...“ (Kažkokia ferma). Virtualiame Travian žaidime realizuojami sugebėjimai: statyti ir vystyti miestus, tapti karvedžiu, užsiimti politika, diplomatija arba prekiauti: „Žaidimo struktūra ir komunikavimas aplinkoje leidžia jaunimui pasijusti Didžiu Karžygiu, ekonomistu, verslininku, politiku, moko išgyventi priešiškoje aplinkoje“ (Kažkokia ferma). Reikia pastebėti, kad prekiauti ir tik prekiauti neišeina, nes reikia augintis kareivius, kurie gintų tavo miestą nuo priešų. Vadovaujantis principu – vienas kovoje ne karys – tenka kurti aljansus – tai padeda apsiginti ir tvirtinti savo pozicijas. Žaidimas lyg kažkur, erdvėje, tačiau beveik realus gyvenimas. Juk „žaidžiama ne prieš kompiuterius, o prieš kitus žmones. O jie galvoja skirtingai ir to galvojimo nenuspėsi - tenka daug galvoti apie taktinius ėjimus ir bandyti priešą apgauti“ (Remigijus). Realiame gyvenime tokį žaidimą žaisti beveik visi atsakė, kad nenorėtų ir neįmanoma, tačiau „jei už pinigus – galbūt, taip“ (Noobz). Žaidime kartais reikia daug laiko praleisti prie kompiuterio, tad reikia arba tikėti, kad tu žaidi ir tavo laikas – tai tavo pomėgiai ir nėra ko gailėtis arba jei sugaištas laikas yra nebegrąžinamas ir gailimasi, nusprendžia kreiptis psichiatrą arba nebežaisti. Taip mano žaidėjai. Tai žaidimas nėra liga, tai savo laisvo laiko praleidimas žaidžiant strateginį, diplomatijos mokantį žaidimą, kuriame bendraujama, kovojama ir mokomasi būti komanda. Ateityje tokios aljansinės sąjungos gali virsti stipria jėga, kovojančia dėl valstybingumo ar dėl lietuvių kalbos vartojimo taip kaip nori dauguma internautojų – internete „gyvenančių žmonių“.
Žaidžiant žmonės daugiau pažįsta save, laimėjus karus Travian, pasitikima savimi ir pradedama labiau pažinti žmones, kurių nemato, bet žino jų elgseną žaidime. Susitikus žaidėją iš Travian pasitikrinama ar teisinga buvo nuostata: „Man asmeniškai šis žaidimas suteikė sveikos agresijos ir dar didesnio pasitikėjimo savimi realybėje. Aljanse esu pelnęs įdomaus žmogaus reputaciją ir įdomiausia, kad virtuali įvaizdžio hierarchija susitikus su žaidėjais realybėje nesikeičia, tad be galo imponuoja susipažinti akis į akį su naujais žmonėmis ir pasitikrinti, kiek teisingas mano išankstinis požiūris apie tą žmogų. Traviane įdomu tirti žmones personažinių kaukių konstravimo aspektu. Vienu metu, dar studijuojant, Travianas buvo inspiravęs rašyti pjesę apie Valstybės sukūrimo utopiją ir kurdamas konfliktines situacijas bei personažus rėmiausi konkrečiais žaidėjų iš Travian prototipais“ (Vienaakis).
Žaidime Travian pasaulio stebuklo statymas primena padavimą apie Babelio bokštą, aprašomą Biblijos senojo testamento pradžios knygoje. Pasak padavimo, po pasaulio tvano žmonės buvo viena tauta ir kalbėjo viena kalba. Jie sumanė pastatyti dangų siekiantį bokštą, tačiau Viešpats nužengęs pamatyti bokšto, sumaišė žmonių kalbą, kuria jie kalbėjo ir jie negalėjo vienas kito suprasti, o bokštas liko nepastatytas. Tad, statant pasaulio stebuklą žaidime Travian reikia labai daug tarp savęs susikalbančių žmonių.
Mus domina žaidime naudojami miestų gyvenviečių pavadinimai ir žaidime vartojama kalba. Bet pirmiausia, pradėjus žaisti reikia pasirinkti save kaip antrininką arba virtualųjį asmenį ir duoti jam pravardę.
3.1. Pravardė. Pradėjus žaisti žaidėjui reikia sugalvoti savo vardą, kuris gyvens kaip asmuo: galas, romėnas ar germanas virtualiame pasaulyje. Dažnai duodamas vardas, kuris naudojamas visur internete: Skype pravardė, internetiniuose forumuose ir kitur. Sau vardus renka anonimiškus, kad niekas negalėtų įtarti kas toks slypi už vardo, bet kai žaidžia kituose turuose, jau buvusius žaidėjus iš vardų pažįstama. Čia daugiau ne slėpimasis po kauke, o patekimas į kitą pasaulį, erdvę, kur atsiranda kitos gyvenimo taisyklės, tad ir sugalvojama kitas, ne pasaulietiškas vardas. Duoti savo vardą kaip pravardę neišeina vien dėl praktinės pusės, nes jau antro besiregistruojančio žaidėjo vardas kartotųsi ir reiktų pridėti skaičių ar keisti raidę varde. Tai todėl iš karto sugalvojama pravardė. Tai pravardės atitinka ar sugalvojama: a) mitologinė būtybė, istorinė įžymybė ar literatūrinis personažas; dažnai tai susiję su žmogaus noru būti tokiu personažu, kokiu pasivadina ar jo charakterio bruožai atitinka jį; b) gamtos – augalų, kalnų, upių; c) psichologinės būsenos – džiaugsmo, lūkesčio, tikėjimo, gaivališkumo, jaunatviškumo, spontaniškumo, laisvumo, rūpesčių, streso, depresijos, baimės; d) duodant vardą, įprastą realiame gyvenime, nors tai nereiškia, kad tai tikrasis žmogaus vardas; e) savo vardų pirmąsias raides naudojant kaip pravardę arba pavadinant savo vardu, bet trumpiniu; f) duodant išgalvotą vardą, neturintį atitikmenų, išgalvoja kas ateina į galvą, kaip pvz.: egyda79; g) tam tikros organizacijos, klubo ar draugijos vardą, į kurią žaidėjas jau yra įsitraukęs; h) nurodant save kaip tam tikrą grėsmingos, nepaprastos, intriguojančios ar geranoriškos asmenybės vardą; i) sugalvojant vardą, kuris nieko nereiškia, nors po ja slypi daug įvairių intrigų, padedančių kovoti ar laimėti laiko, kai reikia pulti ar gintis; k) parenkant gerai skambantį ar patinkantį žodį; l) pavadinant pravarde, kuria vadinama realiame gyvenime.
a) Patinkančių personažų – mitinių būtybių, istorinių įžymybių, iškilių asmenybių; kaip, pvz.: Trolis - skandinavų mitologinė būtybė, sutinkama pasakose, legendose, populiarus ir fantastinėje literatūroje. Vaizduojamas žmogaus pavidalu, didelis, senas. Gyvena vieniši kalnų urvuose, miškų tankmėje ir nuo saulės šviesos miršta (Trolis). Mitinės būtybės – Odino, skandinavų karo ir išminties vyriausiojo dievo Odino žygdarbis sužavėjo žaidėją ir jis pasivadino Vienaakiu - pagal vieną iš mitų paliko savo kairiąją akį Mimiro išminties šaltinyje, kad gautų išmintį. Odinas buvo pakabintas į pasaulio medį Igdrasilą (senųjų skandinavų Yggdrasill), pradurtas jo paties ietimi devynias dienas ir naktis, kad išmoktų išminties ir energijos per devynis pasaulius, t. y. norėjo sužinoti iš medžio šaknų nemirtingumo paslaptį. Pats uosis buvo visą laiką žalias ir galėjo vis atsinaujinti, atgyti. Toks mitinis ąžuolas augo ir Romovėje, kur senovėje baltai atlikdavo kulto apeigas, ir Upsaloje, Švedijoje (Vienaakis). Behemotas - metaforiškai būtybė, apibūdinanti ypač didelę arba galingą būtybę. Įdomu, kad Behemotas – tai mergina, tuo ji savo pozicijas nori sustiprinti, įbaugindama savo vardu, kaip sakant, „arba tave turi gerbti arba tavęs bijoti“ (X2wala). Prie iškilių literatūrinių asmenybių kategorijos galima priskirti ir Mi6 vardą, kur Mi6 – tai James Bond buvo apsukrus, inteligentiškas rašytojo Jano Flemingo išgalvotas slaptosios tarnybos Mi6 agentas. Bondas kaip ir Travian žaidime turi priešininką, vykdo svarbias „pasaulio gelbėjimo“ užduotis, pasinaudodamas išradinga ginkluota atributika. Tad žaidime Mi6 būtų laimi apsukrumu ir greitu mąstymu, išradinga taktika. Iškilių literatūrinių asmenybių kategorijai priskirtinas Donkichotas, nes kaip rašo pats žaidėjas: „labai patinka šis herojus ir jo požiūris į gyvenimą artimas man“ (Donkichotas). Įžymus politinis veikėjas buvo L. Trockis, žinomas kaip Raudonosios armijos įkūrėjas, bandęs karinį diktatą įvesti ir žemės ūkyje. Todėl šį vardą pasirinkęs Trockis (Trockis). Prie patinkančių personažų reikia priskirti ir žaidimų veikėjus kaip Amadeo. Line Age istorijoje tai buvo 17-metis princas, valdęs Adenos karalystę (Amadeo). Pravarde Nostradamas pasivadinęs sako savęs nesieja su Mišeliu Nostradamu, tačiau, jei šią pravardę išsirinko žaidime – Tai reiškia ar patinka šis pranašas ar patinka pranašystės. 16 amžiuje gyvenęs prancūzų gydytojas ir astrologas Nostradamas, išgarsėjęs pranašas parašė pranašysčių knygą „The Prophecies“. Jo spėjimai apie kompiuterį ir internetą labai gražiai aprašyti: „Žmonės išras stebuklingus veidrodžius. Jų pagalba bus galima per nuotolį kalbėtis bei matyti vienas kitą“. Slapyvardis svarbus žmogaus atitikmuo ir norima savo asmenybei, sutelktoje slapyvardžio parinkime suteikti istorinį palikimą, pasaulėžiūrą, supratimą tarp mitinės erdvės ir savęs. Kaip vardas Lord Of Death buvo rinktas, norint geriau įterpti save į mitinę istorinę būvį: „pasirinkdamas Lord Of Death ieškojau nick`o (pravardės), kuris būtų „užkabinantis“. Taip pat atsižvelgiau į savo pomėgius, senovės karus, mitus, legendas“ (Lord Of Death). Slapyvardis Incubush susijęs ir su muzikos grupe, ir su mitologiniu vyrišku demonu Incubus. Europos viduramžių mitologijoje Inkubus – vyriškos giminės demonai, lytiškai santykiaujantys su miegančiomis moterimis (Incubush). Tolkino veikėjų vardai „Travian“ žaidime randa vietą: Gotmagas – tai vieno iš Tolkino personažų vardas (Gotmagas). Žaidėjai, pasivadinę įžymių žmonių, istorinių asmenybių, mitinių personažų vardais sudaro didžiausią grupę. Deja, labai mažai baltų ar lietuvių istorinių asmenybių ar dievybių vardų. Lieka neaišku kodėl beveik nėra lietuviškų religinių mitologinių personažų vardų. Ar bijoma savo lietuviškumo ar negerbiama savo tautybės.
c) Pravarde norima perteikti tam tikrą gaivališkumą, jaunatviškumą, spontaniškumą, laisvumą, kaip Turli Turli – linksma daina, įvairių daržovių paruoštas maistas, apskritai, Turli reikštų linksmą, visokius dalykus mėgstantį personažą; Panelė – matyt, norėta save įvardinti kaip jauna panelė, Fliaske – matyt, iš vokiečių žodžio Flasche - butelis, nors gali būti ir iš rusų žodžio fliaski – pasilinksminimai, Skorpas – žaidėjui patinka Skorpo muzika arba yra motociklų mėgėjas, o skorpas matyt, žodžio skorpionas trumpinys – nuodingas voragyvių būrio (Scorpionida) gyvūnėlis. Psichologinė būsena, kada sustabdoma akimirka, perteikia džiaugsmo, pilnatvės jausmą. Sugalvotas slapyvardis Akimirka, nes „patinka ši frazė „sustok, akimirka, žavinga“. Reikia naudotis kiekviena akimirka gyvenime ir džiaugtis ja“ (Akimirka).
d) Labai retai žaidėjai duoda įprastą vardą, kaip, pvz.: Augis.
e) Pravardė sukuriama iš pirmųjų žmogaus vardo raidžių: S&R – tai dviejų žaidėjų pirmosios vardų raidės. B&d – tai dviejų žaidėjų pravardžių Blonde & dyvac pirmosios raidės. Slapyvardis Netta – vardo ir pavardės pirmosios raidės ir jį naudoja visur: internete, gyvenime (Netta).
g) Pasirenkant tam tikros organizacijos vardą žaidėjas pristato ne tik save, bet ir mėgstamų interesų ratą. GWB pasivadinęs žaidėjas gal yra jaunimo grupuotėje „Green White Boys“? Iš anglų kalbos išvertus: žali balti vaikinai. Išeitų, šis GWB yra Kauno „Žalgirio“ fanų narys. Pravardė LLKS reiškia Lietuvos laisvės kovų sąjūdį. Tai tautinės savimonės išraiška ir savo domėjimosi sferos pristatymas: „Aš simpatizuoju partizanams todėl ir pasivadinau taip“ (LLKS).
i) Pasivadinama Pseudonimas – slapyvardis, kai vietoje tikrojo vardo naudojamas sugalvotas asmenvardis. Tai šis vardas būtų kaip vardas varde, slapyvardis slapyvardyje, nes pačiame žaidime ir sugalvojama pravardė slapyvardis. Kaip grėsminga būtybė, turinti perteikti kitam žaidėjui baimę yra: EvilformDeep, išvertus evil, form ir deep iš anglų kalbos, reiškia blogio forma gilumoje. Vardai, kurie lyg nieko nereiškia, dažnai turi intriguojančio paslaptingumo: „Kažkokia ferma – vardas, įvedantis sumaišties ir kai puolama, prašo pagalbos, tada klausiama: „Kas puola?“, o atsakoma: „Kažkokia ferma“. Tuomet klausiama dar kartą, pasitikslinama, o tokiu būdu laikas eina ir galima pulti smarkiau ar gintis. Pravardė Kažkokia ferma - pagrindinis motyvas taip pasivadinti buvo įrodyti kitiems, kad pavadinimas nieko nereiškia“ (Kažkokia ferma). Vardai, suteikiantys dviprasmybę slapyvardyje, kaip Nelabasis, padeda išlikti stebėtoju tam tikrose situacijose (Nelabasis).
k) Slapyvardis parenkamas dėl skambėjimo ir dėl išskirtinumo – Ponas niekas. Žiūrint filosofiškai varde slypi dviejų priešingybių susidvejinimas (Ponas niekas). Pravardė Sasyska – patinkantis žodis, manau, primenantis laikus, kai vaikystėje žaidėjas valgydavo dešreles, bet jas vaikai mėgdavo vadinti sasyskomis (Sasyska).
l) Realiame gyvenime naudojama pravardė perkeliama į žaidimo erdvę: Plaukius Raugyla. Žaidėjo draugė taip pavadino, nes turėjo ilgus plaukus ir atsigėręs alaus atsiriaugėdavo. Draugų tarpe vartojama pravardė Matveras arba Manevras – tai pravardė is senų laikų. Draugo sūnus neištardavo vardo, sakydavo Matveras (Matveras).
Tad, pravardės žaidime kaip savęs pristatymas: paslaptingas, intriguojantis, išraiškingas sugebėjimas save apibūdinti kitaip. Pasirinkta pravardė duoda impulso pagal savo numatytą įvaizdį įvardinti ir gyvenviečių vardus.
3.2. Žaidime Travian miestų gyvenviečių pavadinimus žaidėjai duoda įvairiausius. Susigalvojant savo pravardę ir pavadinant savo miestus, gyvenvietes žmogų veikia asmeniniai, socialiniai, fiziologiniai ir psichologiniai faktoriai.
Miestai. Virtualus žaidėjas, įsigyvenęs esamoje erdvėje pradeda statytis miestus. Pirmas miestas būna sostinė, tad gan svarbus lokalinis centras, apie kurį sukasi veiksmų ašis. Pagal gautas anketas, dažniausiai žmonės renkasi jiems priimtinus vardus, besisiejančius su: a) asmeniniu gyvenimu: patinkančia muzika, mėgiamo maisto, savo augintinio pavadinimais, pvz.: Plaukius Raugyla miestų pavadinimus sugalvojo jam patinkančios muzikinių kūrinių vardais: Richie Hawtin „Plastikman“ kūrinių vardai tapo „Travian“ žaidime jo gyvenviečių vardais.
b) asmeniniais išgyvenimais, jausmais ar džiaugsmais, pvz.: Netta – sostinė suskurta pagal žaidėjo slapyvardį. Miestų pavadinimus Netta žaidėjas kuria pagal savo išgyvenimus, jausmus: „Miestų pavadinimai dažniausiai būna sukurti pagal tos akimirkos nuotaiką. Jeigu ji gera, tai pavadinimas būna skambesnis, jeigu ne – tai koks nors niūrus. Kartais galima miestą skirti kokiam nors žmogui, su kokia nors paslėpta prasme, tiesiog asociacijos su vardu, ryšiais, išgyvenimais: Saulės miestas, Mėnulio užtemimas“ (Netta).
c) su aplink save realiame gyvenime esama gyvenama aplinka, t. y. realiojo pasaulio vietovės ar besiklostantys įvykiai perkeliami į virtualų, pvz.: gimtadienio dovana (Andriudams); Upės Krantas, Tamsi naktis (Donkichotas), pasaulį.
d) Psichologinę būseną atspindintys miestų pavadinimai perteikia statomo miesto poreikius: Mandagiai, Ramiai, Saugiai, Smagiai, Taupiai, Vangiai, Zbitriai (B&D). Atsitikimai, nutikimai, nuotaikos tampa „Travian“ žaidėjų miestų vardais: Vasaros, Švėkšna, Geltonasis parkas, Kebabo kamuoliukas, Šinkorių tamsusis, Ašarų pakalnė, Skaistuolio guolis (Akimirka).
8. Mirties slenis Žaidėjas GWB savo gyvenvietėms davė bendrinius šalies, miestų vardus. Sostinę pavadino anglų kalbos žodžiu Country – šalis, kraštas, gyvenvietes: Village – kaimas, Naujamiestis, Town - miestas, Naujas kaimas, Kaimas, Senamiestis, Little country - maža šalis, Big City – didelis miestas.
e) Miestams sugalvojama vardai, kurie perteikia būsimo miesto vystymąsi: „Savo miestams daviau fantastinių miestų pavadinimus, kurie atspindi būsimo miesto raidą“: Eldoradas, Meka, Mefestos, Tabasko, Gedo Fortas, Elmundo, Laisvės Alėja, Everestas (Donkichotas). „Travian“ žaidime statomi miestai, kuriuose kaupiami resursai, naudojami statyboms, karius maitinti. Tad taip miestų vardai pavadinami pagal gaminamus resursus: sostinė – Agrofirma, susijusi su dešrelių gamintoja Krekenavos agrofirma. Kiti miestai atspindi mieste kaupiamus resursus: Molinės sasyskos – gamina molį, Medinės sasyskos – gamina medį, Geležinės sasyskos – gamina geležį (Sasyska).
f) Sukuriama pagal literatūrinius personažus kaip sostinė Grybų karas, o gyvenviečių pavadinimai – pasitelkiant gamtos reiškinius: Ciklonas, Šerkšnas, Taiga, Iš anapus, Audra, Tamsa, Pūga, Sniegas, Žiema (EvilformDeep).
Kuriant miestų pavadinimus, žaidėjams svarbu išlaikyti stilistiką – vardai turi sietis. g) Mitologinių vietų, objektų pavadinimai paimti iš skandinavų mitologijos, kadangi pats žaidėjas Vienaakis domisi skandinavų mitologija: Igdrasilis, Asgardas, Midgardas, Bifrostas (Vienaakis). Gyvenviečių vardai tęsiasi tradiciškai pagal pravardės prasmę: susiję su vampyrų, vilkolakių karais, kitomis būtybėmis: Fortress Of Darkness, Flaming Sword (Lord Of Death). Vietovardžiai, minimi Džono Tolkino kūriniuose, kaip: Gorgoratas, Angmaras, Moranonas, Haradas, Khandas perteikia žaidėjo simpatijas Tolkin`ui ir jo kūrybai ir suteikia mitinio paslaptingumo.
Miestų vardai sukuriami, vadovaujantis žaidimo principais.
f) Miestų vardais norima perteikti grėsmingą, gąsdinantį įspūdį. Sukūrus aljansą, norima, kad jis būtų žinomas ir grėsmingas, gąsdinantis: Svetim-HELL-as- taikoma pagal aljanso pavadinimą, reiškiantį patį žaidėją ir jo aljansą, sudarytas vienas žodis kad gautųsi kaip miesto pavadinimas, pasakantis viską apie žaidėją. Pragaro vartai, Pekla, Išpera - taikoma pagal aljanso pavadinimus (buvo filmas „Išpera“) (HELL) (Svetimas).
h) Dažnai domimasi geografija ir miestų pavadinimai žaidime pasirenkama tam tikrų valstybių bei miestų pavadinimai: Vokietijos, Japonijos, Lietuvos, Ispanijos. Sostinė Sparta, kitos gyvenvietės: Terma, Samas, Olimas, Dakeja, Pela, Enosas, Miletas, Itakė, Termopilai, Fokėja, Kizikas, Mikėnai. Vokietijos miestus pasirinkęs Balwonas. Kiti renkasi savo apylinkės miestelius, pvz.: Kaišiadorys, Paparčiai, Kiemeliai, Miežonys, Kruonis, Gudiena, Pypliai, Palomenė, Kalniškės, Dovainonys, Vladikiškės, Kasčiukiškės, Stasiūnai, Vilkiškės, Žiežmariai, Antakalnis. Pasirenkami miestų pavadinimai, kur tekę keliauti ir patikę apsistoti: Sun Rise Empire – tai viešbučio Egipte pavadinimas (Amadeo). Žaidėjai savo miestų vardus sieja su savo profesija, jiems rūpimus dalykus perkelia į virtualią erdvę: Miestų pavadinimai sutampa su Vakarų Lietuvos kuršių bei skalvių piliakalnių pavadinimais: Apuolė (Pandorum), Imbarė, Bandužiai, Antkalnis, Purmaliai, Anduliai, Gondinga, Rambynas. Beveik dešimtmetį šiame regione archeologas Stiksas vykdo archeologinius tyrimus (Stiksas). Kiti vadina skaičiais arba raidėmis pagal abėcėlę, nes taip greičiau ir kad nesipainiotų.
i) Miestų vardai sugalvojami naudojant augalų pavadinimus. Fliaske pavadinusi savo sostinę ir kitas gyvenvietes lotyniškų augalų pavadinimais: sostinė Centauria – rugiagėlė (Centaurea cyanus), CitRus – citrina (Citrus limon), DictamNus - Baltasis diktonas (Dictamnus spp.), CiSSus – lamstas (Cissus spp.), BriZa – kiškio ašarėlės (Briza media L.). Tai susiję su jos asmeniniu gyvenimu: turinti vaismedžių medelyną, pažįstanti augalus. Truputį keista, kad kartais lotyniški pavadinimai rašomi su klaidomis, gal, kad Travian žaidėjai rašo greitai arba nesvarbu užrašyti teisingai, svarbu, kad turi panašumą į augalus ir miestų vardai primena augalus.
f) Gyvenviečių ir miestų vardais perduodama informacija apie tautinį identitetą. Pravarde LLKS – Lietuvos laisvės kovų sąjūdis miestų vardai duoti partizanų apygardų pavadinimais, nes kaip pats žaidėjas sako: „nik`as (slapyvardis) įpareigoja: Vyčio, Tauro, Kęstučio, Žemaičių, Prisikėlimo, Dainavos apygardos“ (LLKS).
3.3. Žaidimas dėl žaidimo. Žaidėjai įvardija žaidimo gerąsias puses – lengvas: jis paprastas ir įdomus, įtraukiantis, azartiškas, galima gerai praleisti laiką, kaip rašo Nelabasis: „geriau nei skaityti delfi.lt“, žaidžiant patiriama pasitenkinimas, susipažįstama su žmonėmis: plečiasi pažįstamų ratas: „Travianas - tai labiau socialinis virtualus klubas daugumai, todėl jis toks ir populiarus“ (Vienaakis). Žaidžiama dėl žaidimo, kuris sutelkia, vysto loginį ir strateginį mąstymą: „Žaidžiu visų pirma, todėl, kad tai yra karinis strateginis žaidimas, kad man labai patinka, tiek pagalvot, tiek pakariauti“; „sugrąžino loginį mąstymą“ (Lord Of Death). Žaidime žaidžiama ne tikrovėje, persikeliama į kitą būvį, tačiau žmogus jausminga būtybė ir išgyvenimai, džiaugsmai kartu dalyvauja pralaimėjus, užgrobus, laimėjus ar įsitraukus į patinkantį aljansą ir sutikus pagal save partnerius, kuriais galima pasitikėti. Dažniausiai pasakoma, kad norima Travian pažįstamą žaidėją sutikti realiame gyvenime, bet buvo tvirtinusių – žaisti ir nesidomėti realiu veikėju iš aljanso. Dažniausiai „Travian“ žaidėjai žaidžia tik šį internetinį žaidimą ir labai retai žaidžia kitus žaidimus. Tai rodo, kad „Travian“ žaidimas – tai ne šiaip „pasižaisti“, o rimtas intelektualinis, inteligentiškas, diplomatinis, kurio užtenka bendravimo, matematinio mąstymo ir susikaupimo.
3.4. Bendravimas. Komunikacijos procese norima įtakoti kitą savo poelgiu ar elgesiu; todėl žmonės naudojama ta pati kalba – Traviane priimtina kalba. Bendravimą veikia bendra veiklos sėkmė, asmenybės išryškinimas. Traviano 99 procentai žaidėjų atsakė, kad žaidžiant svarbiausia bendravimas ir žaidimas komandoje, noras susipažinti, kaip įvardino egyda: „draugų niekada nėra per daug“, „draugų ratas plečia galimybes“ (Behemotas), „kai kam šis žaidimas kaip pažinčių portalas“ (Micropastas), naudos duoda bendravimo ir diplomatijos srityje (Remigijus). Traviane žaidžiant mokomasi bendrauti pasitelkiant lygybės principu: „Traviane labai daug dalykų, kuriuos jaunimas išmoksta pritaikyti realiame gyvenime. Tai ir skaičiavimas, taupymas, investicijos, prekyba, psichologija, bendravimas. Čia niekam neįdomu kas tu realiam gyvenime – 12 metų vaikas ar stambios kampanijos bosas - čia visi lygūs. Viskas priklauso nuo bendravimo. Jei žmogus nemoka bendraut, nesiskaito su kitais, tai nesvarbu, kiek jis Traviane pasiekęs, bus išmestas iš aljanso ir sutryptas buvusių sąjungininkų... Realiame gyvenime dar veidmainiaujama, prisitaikoma, čia to nėra - viskas vyksta daug paprasčiau ir giežčiau. Tokiu būdu mokomasi bendrauti ir rasti bendrus sutarimus“ (Gediminas). Vienas žaidėjas papasakojo, kad kituose žaidimuose žaidžiama nebendraujant, tad bendravimas Traviane - vienas iš svarbiausių komponentų. Nors Remigijus patikslino, kad žaidžiant „tikslas ne susidraugauti, o bendraujant patikrinti savo diplomatinius ir strateginius sugebėjimus“. Žaidimas vien tik žaidžiant nesuteiktų žaidėjams tiek džiaugsmo kaip draugavimas žaidime: „Bendravimas ir aš – du neatsiejami dalykai, mėgstu bendrauti ir kuo daugiau, tuo geriau“ (Ponas niekas). Kaip ir dauguma, Netta atsakė, kad bendravimas žaidime svarbiausia: „įdomu sužinoti kokie žmonės čia renkasi, kiek atviri jie gali būti, o kai kurie tampa gerais draugais ar net artimais žmonėmis“ (Netta).
3.5. Žaidėjai Travian ir aplinkinių reakcija į žaidimą. Dažniausiai žaidžiantysis įtraukia draugę ar draugą pažaisti. Po kiek laiko atsiranda įprotis arba priklausomybė. Kartais į žaidėjų gretas įsitraukia ir namiškiai: kartu gyvenantys – žmona, vyras, draugas, draugė vaikai ir pan. Tokiu atveju namie tvyro taika, sutarimas, santarvė. Bet yra atvejų, kai žmonos ar vyrai pyksta, kad jų antrosios pusės žaidžia ir žaidžia. Kaip Trolis rašo: „šeimos nariams žaidimas netrukdo, tik kartais pasijuokia, kad kaip mažas vaikas. Bet kažkada gavau palinkėjimą, kad „neskubėk prarasti vaikiškumo, be jo sunku gyventi“, tai stengiuosi neprarasti“ (Trolis). Norint žaisti nežinant šeimos nariams, reikia tai atlikti diplomatiškai, kaip rašo Netta: Namiškiai nežino kokiais darbais užsiimu prie kompiuterio (Netta).
3.6. Tikslo siekimas. Žaidime Travian žaidėjai sėkmės supratimą - tikslą. Tikslas sukoncentruotas iš dviejų komponentų: žaisti ir pasiekti tikslą. Laimėti yra tik tikslo priežastis. Tikslo siekimas, susikoncentravimas tikslo pasiekime ir yra laimėjimas: „kiekvienas turi savų tikslų kiekviename rounde (ture, etape – D. Š.), jai tikslą pasieki - tai laimėjai“, „laimėjimas ir yra tikslo pasiekimas“, „ne pasaulio stebuklą pastatyti yra pergalė, nes pergalė – sąlyginis dalykas“ (Behemotas), „pažaisti ir pakovoti, taigi man laimėjimas yra laimėtas karas prieš kitą žaidėją, o jausmas malonus, nes tavo armija nugalėjo“, „didžiausias laimėjimas - jei pasiseka „nukautuoti“ kokį priešininką, padarant jam didžiulę žalą ir eliminuojant jį ilgesniam laikui iš lošimo“ (Remigijus). Laimėjimas kiekvienam žmogui yra kitoks: vieniems – bendrauti, kitiems – įsitvirtinti savo kaip žmogaus pozicijas, kitiems – pasijausti žmogumi, kurį gerbia ir kuris gerbia kitus, deja, ne kaip realiame gyvenime. Tikslai būna įvairūs, vieni – „keršija kažkam už sugriautus kaimus, kiti – stato daug gyvenviečių, kad papultų į 20-tuką geriausių žaidėjų, kiti – rūpinasi ir stengiasi gauti kuo daugiau vėliavėlių, o jas gauti, reikia būti geriausiu tą savaitę, kai kurie paleidžia off ( puolamieji kariai) ir stengiasi sugriauti priešo kaimus, ir retai, kurie nori pastatyti pasaulio stebuklą Pseudonimas.
3.7. Žaidėjų amžius. Labai sunku iš anketų nustatyti tikslų žaidžiančiųjų amžių, nes visada bus paklaida. Viena iš priežasčių: į anketas atsakė tie, kurie tuo metu buvo ne tiek užsiėmę statyba ar puolimu – gynyba, tie, kurie neatsakė, perteikė bendrą nuotaiką, sukuriamą daugumos – neįdomu, tai ir neatsakysiu, jauni paaugliai taip pat gali būti nenorėjo atsakyti, nes anketos – suaugusiųjų reikalas. Bet iš tų anketų, į kurias atsakė, susidaro vaizdas, kad 97 procentai žaidėjų yra nuo 24 metų, o trys procentai atsakė – 16 ir 18 metų.
3.8. Išsilavinimas. Atsakiusiųjų į anketas 95 procentai - išsilavinimas aukštasis, keturi procentai studentai arba mokosi, vienas procentas – nebaigtas neuniversitetinis aukštasis. Dažniausios žaidėjų profesijos: teisė ir valdymas, viešasis administravimas, vadyba, verslo informatika, archeologija, istorija, treniravimo sistemos.
3.9. Travian žaidime kaip ir internete žmonės naudojama praktinė transkripcija – kalbos garsus perteikiama paprastos abėcėlės raidėmis, dažniausiai lotyniškų raidžių rašymu, nesilaikant lietuvių kalbos taisyklių, be diakritinių rašmenų. Kad būtų lengviau skaityti, įvedami papildomi, lietuvių kalboje nevartojami rašmenys, kaip š atstoja sh, g – k, v – w, pvz.: anglishkai – angliškai, parasciausei, - paprasčiausiai, varkšas – vargšas, vygdyti – vykdyti; j vartojama vietoj i: labaj – labai, rejkia – reikia, trumpinimai būna tarminiai: swx – išvertus būtų sveiks – sveikas, tawe – senoviškų lietuvių raštų rašyba – tave, reginti – registruoti, pvz.: reginomes kartu, kad būtume šalia ir kt. Reikia pastebėti, kad dauguma Travian ir internete naudojamų rašmenų labai panašūs kokie buvo parenkami senuosiuose raštuose XVI – XIX a. Ar tai laikyti neraštingumu, kalbos nemokėjimu? Manau, kalba nelaukia kada Lietuvių kalbos komisija pamatys kiek išsilavinusių žmonių rašo kitaip, nei priklauso pagal įstatymus ar pagal lietuvių kalbos taisykles. Ar įvairiose aukštus postus užimantys asmenys taip pat nemoka rašyti, nemoka lietuvių kalbos? Tenka abejoti. Žaidžiantys „Travian“ dažniausiai aukštąjį išsilavinimą įgiję žmonės. Dauguma, tai Lietuvos inteligentai. Rašoma internetine kalba, nes skubama, reikia greitai, žaibiškai reaguoti į atakas, į laiškus, į susidariusią situaciją, pavyzdžiui: reikia grūdų ar armijos, tuomet greitai rašoma aljanso nariams.
Taip pat daug žodžių, ypač trumpinių, rašoma angliškai: CP – anglų culture points - kultūros taškai, MB – angliškai main building - gyvenamasis pastatas, anglų kalbos žodžių trumpiniai kartais rašomi su lietuviška galūne: settler'is – settler – anglų naujakurys, kolonistas, crops'ai – anglų, memberis - anglų member – narys, ally – anglų alliance - aljansas, crop – javai, žaidėjai verčia: grūdai, def – deffence - gynyba, off - offense – puolimas, acc - account - sąskaita, NAP – anglų - No attack pact - nepuolimo paktas, noob'as – iš anglų žodžio nob - šnekamojoje kalboje ironiškai reiškiantis aukštą vietą užimantis asmuo, aukšto rango asmenybė, ponas. Tačiau reikia pastebėti, kad ir aukšti pareigūnai internetinėse svetainėse rašo kitų kalbų žodžius, pvz.: raundas – „PPO Dohos daugiašalių derybų raundas“ (www.urm). Apskritai, internetas ir žaidimai į lietuvio namus atėjo angliški ir buvo neįmanoma rašyti lietuviškomis raidėmis. Tad, informacinės technologijos ir internetiniai tempai nespėja eiti koja kojon su lietuvių kalbos ženklais ir labai greitai išsivystė internetinė kalba be lietuviškų diakritinių rašmenų.
Nuostabu, kai žaidime vartojami frazeologizmai, įnešdami šmaikštumo ir juoko: na, ir tepadeda man dievas (Iveta). Klaidas taiso gyvenimas. Jeigu spėja. Melo kojos trumpos, bet gerai ištreniruotos. Atėjau, supratau, nuėjau. Tave išmetė už borto? Kiek erdvės! (Enkyo).
4. Travian žaidime lietuvių žaidėjų kaip ir rašymo internete nelietuviška rašysena primena indoeuropiečių prokalbės laikus, kai dar nebuvo rašto, aišku, simbolinis, signalinis, virvelinis žodinės kalbos ir audimo raštai buvo, bet nebuvo jis sudėtas į vieną sistemą, kuri susiformavo vėliau. Traviane žaidėjai kalbasi jiems priimtina kalba, jungiasi į aljansus, į sąjungas – čia jie suformavę jiems žinomas taisykles apie taktiką, apie žmogų, apie priešą. Kalba, bendravimas, bendri siekiai ir tikslai juos jungia, juolab, kad susipažinę aljanse, žinomą žmogų gali sutikti gyvenime. Indoeuropiečių prokalbės laikais gentiniai dialektai buvo pirmykštės bendruomenės laikais. Vėliau telkiantis genčių sąjungoms, formavosi tautybės ir tautybių kalbos, o kuriantis valstybingumui, paspartėjo atskirų genčių būrimasis į vieną tautybę, šnekančią vieninga tautybės kalba, nors ir turinčia skirtingose vietose tarminių skirtumų. Raštas, rašytas indoeuropiečių, buvo toks, kokį žmonės girdėjo, t. y. atitiko tuos garsus, kurie girdisi. Taip ir Travian žaidime. Vėliau, gentiniams dialektams likus atokiau nuo besiformuojančios valstybinės kalbos, susidarė skirtumai. Taip atsirado tarmės, kurios dabar dar mums primena apie senąją indoeuropiečių prokalbę. Gaila, kad kalbančiųjų savo tarme vis mažėja. Taip internete ir žaidime Travian. Virtualiame pasaulyje esantys žmonės susikūrė savo kalbėjimo – rašymo sistemą, kuri atitinka garso atitikmenį raide, bet įvedus tam tikrus ženklus iš lotynių raidyno kaip w, q, x. Ši sistema gan skiriasi nuo valstybinės lietuvių kalbos, kuri apibrėžta įstatyme, tačiau, jei nebus atkreiptas dėmesys į šią sparčiai besivystančią rašymo sistemą, lietuvių kalba grįš į kalbos susidarymo pradinę padėtį, į XVI a., kai kiekvienas kūrinys turėjo vis kitus rašymo būdus. Šiame laikotarpyje reikia imtis greitų lietuvių kalbą gelbėjimo priemonių, prieš tai susidarant nuostatas: ar lietuvių kalbos rašymo būdo su diakritiniais ženklais ir toliau kovojama, griežtai stengiantis nubausti internetinio pasaulio žmones, kurie rašo ne lietuviška rašysena, ko pasekoje pralaimėtų valstybė, nes esantys internete pradėtų rašyti angliškai ar dar ką sugalvotų. O gal atėjo laikas spręsti: ar tikrai reikia lietuvių kalbai Jono Jablonskio sunormintų diakritinių ženklų? Gal tikrai užtenka rašyti anžuolas, ansotis, inlenda ir pan. Kitas kalbos tvarkymo būdas – stengtis eiti koja kojon su internetiniu kalbos rašymu. Reikia sutvarkyti taip klaviatūras ir operacinę įrangą, kad būtų patogu rašyti lietuviškai, kad raidės, reikalingos ilgųjų balsių apibrėžtumui, būtų išdėliotos pagrindinėje klaviatūroje, tinkančių aklųjų raidžių rinkimui. Ir perkeliant tekstą į kitą kompiuterį, neturėtų raidės pasikeisti. Ar šriftas Palemonas tai pateisina? Juk turime didžiulę armiją kompiuterininkų studentų, tik duokime jiems darbo, jie mielai sutvarkys šią susivėlusią painiavą.
Internetinio bendravimo švepla, garsinio girdėjimo kalba, gali būti yra Lietuvos jaunimo neigimas prieš esamą situaciją, noras keisti, bet be aiškios nuostatos ką keisti.
Mes jau anksčiau nagrinėjome lietuviškų raidžių naudojimo klaviatūroje problemas, tai apibendrinus, galima padaryti išvadas:
Žaidime Travian reikia žaisti greitai, rašyti ir atsakinėti į aljanso ar draugų laiškus reikia žaibiškai, tad skaičiukinė klaviatūra visiškai netinka, o standartinė Lietuvoje neįsitvirtinus arba jos žaidėjai neturi, o jei turi, programinė įranga nesuderinta su klaviatūra.
Žaidime rašant ne lietuviškais rašmenimis įsigaliojo šveplas kalbėjimo–rašymo–bendravimo būdas. Šį reiškinį vadinti kalbos slengu būtų nekorektiška, nes tai valstybėje nesutvarkytos sistemos problema. Žmonės gautą informaciją pritaiko sau.
Kalba internete panašėja į vartojamą kalbą – taip kaip kalbama taip ir rašoma.
Internetinio bendravimo švepla, garsinio girdėjimo kalba, gali būti yra Lietuvos jaunimo neigimas prieš esamą situaciją, noras keisti.
Travian ir internete naudojamų rašmenų labai panašūs kokie buvo parenkami senuosiuose raštuose XVI – XIX a.
Būtina į lietuviškos klaviatūros problemas pažvelgti valstybės mastu: seimo nariai turi imtis kuo skubesnių priemonių išleisti įstatymą, reglamentuojantį standartinės klaviatūros standarto sukūrimą ir paleidimą į apyvartą.
Žaidime Travian žaidėjai pavadinimus sugalvoja pagal savo asmeninius, psichinius, geografinius, gamtos reiškinius, mitologiją.
Pravardės žaidime kaip savęs pristatymas: paslaptingas, intriguojantis, išraiškingas sugebėjimas save apibūdinti kitaip. Pasirinkta pravardė duoda impulso pagal savo numatytą įvaizdį įvardinti ir gyvenviečių vardus.
Daugumai Travian žaidėjų realus gyvenimas per daug suvaržytas, įtemptas, neįdomus. Žaidime žaidėjai pailsi, atsipalaiduoja ir tuo pačiu įgauna pasitikėjimą savimi ir aplinkiniais draugais.
Nuoširdžiai dėkoju Laimai Šneiderytei – Mėlynbardžiui, padėjusiai surinkti informaciją, pateikusiai pasiūlymų ir pastabų dėl žaidimo „Travian“.
Griežtai draudžiama dr. Daivos Šeškauskaitės paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Daiva Šeškauskaitė arba http://sargeliai.org/ kaip šaltinį.
http://sargeliai.org/ / Daiva Šeškauskaitė Jums tiekia kokybišką nemokamą turinį. Jūs atsidėkotumėte mums, jei dalintumėtės šiuo tekstu siųsdami jo nuorodą, o ne kopijuodami tekstą http://sargeliai.org/