M. Pretorijus (XVII a. pabaiga) pažymi, kad Mažojoje Lietuvoje prieš Kūčias lietuviai maudosi pirtyje, kad avys vestų baltus ėriukus. Nuo seno lietuviai prie Kūčių stalo renkasi patekėjus vakarinei žvaigždei. Kūčių vakarienę valgo visi šeimos nariai. Tai šeimos santarvė. Jei šeimos nario nebėra – dedama stiklinė ar lėkštė. Seniau Kūčias pradėdavo valgyti laužant duonos riekę ir visiems ragaujant kūčią – iš įvairių daigintų ar išvirtų javų košę, atmieštą medumi. Laimė ateis į namus, Kūčių vakariene pavaišinus svetimą žmogų ar neturintį ką valgyti. Per Kūčias būtina paragauti visų patiekalų, kad ateinančiais metais būtų visa ko. Kūčių valgiai paliekami ant stalo, naktį kūčiavoti ateinančioms mirusių šeimos narių vėlėms. Per Kalėdas keliamasi anksti ryte pažiūrėti kūčių stalą ar neparagauti kūčių valgiai. Po staltiese gulėjusį šieną reikia išdalinti gyvuliams, tai „gerai eis rankon“.
Kūčiose buriama ne tik apie išrinktąjį, bet norima žinoti kiek ilgai gyvensi: Jei ištraukei iš po staltiesės ilgą šiaudą – gyvenimas bus ilgas, jei trumpą, bet su stiebeliais, nareliais – ateinančiais metais daug pasiūlymų gausi, į kelionę išsiruoši. Po kūčių mergina išsišluoja kambarį, kur visi valgė vakarienę ir išeina už durų. Pažiūrėjus pro rakto skylutę pamato savo išrinktąjį. Mergina ar vaikinas po lova pasistato iš šiaudelių ar degtukų šulinį. Kas naktį, sapnuose atneš gerti – bus mylimasis ar mylimoji. Merginos padeda ant slenksčio po šližiką ir šaukia šunį. Kurios pirmą šližiką šuo suės – ta pirmoji ištekės. Kas nori sužinoti savo mylimą, eina ant aukšto, pasistato veidrodį, dvi žvakes ir žiūri – pamatys būsimąjį ar būsimąją. Tik viena sąlyga: reikia būti nuogai ar nuogam ir pamačius greitai veidrodį užverti. Kitaip pamatys savo mirtį. Mūsų senoliai nebijoję ir apie mirtį išsiburti: Jei, valgant Kūčias, šešėlis panašus į karstą, žmogus mirs. Kūčių vakarą lipa ant aukšto ir žiūri į stalą, kur valgė Kūčias. Jei pasirodys karstas – mirs.
Vidurnaktį gyvuliai ima tarp savęs kalbėtis, paklausius jų šneką – mirsi. Vanduo virsta vynu, tik reikia suspėti tą laiką pasemti ir atsigerti.
Griežtai draudžiama dr. Daivos Šeškauskaitės paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Daiva Šeškauskaitė arba http://sargeliai.org/ kaip šaltinį.
http://sargeliai.org/ / Daiva Šeškauskaitė Jums tiekia kokybišką nemokamą turinį. Jūs atsidėkotumėte mums, jei dalintumėtės šiuo tekstu siųsdami jo nuorodą, o ne kopijuodami tekstą http://sargeliai.org/