Startseite

Aktuelles

Projekte

Natur

Tourismus

Publikationen

Kontakt

lt de en
Sargeliai e.V.

2011-07-15: Stovyklautojų balsai Praviršulyje

Vasara įpusėjo. Gamtoje gyvenimas, rodos, verda. Pievos pritvinkusios saldaus lipikų, čiobrelių, jonažolių žiedų kvapo, o saulės įkaitintose pamiškėse žemėn krenta persirpusios avietės. Pats įkarštis ir jauniesiems gamtos tyrinėtojams - tiek daug visko reikia pamatyti, sužinoti, išgirsti. Tad pirmąją liepos savaitę jaunieji gamtos bičiuliai rinkosi į Sargelių bendruomenės centro organizuojamą keturių dienų kūrybinę aplinkosauginę stovyklą „Plazdanti pievų dvasia“.

Stovyklos organizatoriai nutarė atkreipti dėmesį į Natura 2000 – Praviršulio tyrelio botaninio-zoologinio draustinio pelkės, natūralių ir pusiau natūralių pievų saugomų augalų ir gyvūnų apsaugos problemas. Dar kartą pabūti Praviršulio tyrelyje, natūraliose pievose susirinko visas būrys – iš Raseinių bei Kauno rajonų kartu su Sargelių bendruomenės nariais stovykloje buvo 48 dalyviai. Stovyklautojai nepabūgę ankstyvo ryto dulksnos, pasidabinę šypsenomis ir lydimi geros nuotaikos kartu su svečiu iš Lietuvos gamtos fondo Remigiju Karpuška patraukė į žygį. Žygyje vaikai vis į dangų dairėsi, stebėjo paukščius, klausėsi jų balsų, praskrendančius sparnuočius stebėjo: virš galvų orą karpė šelmeninės kregždės, tolumoje ratus suko pievinė lingė, žygeivius smalsiai tyrinėdamos galveles kraipė baltosios kielės, o žmonių kaimynystėje įsikūrusi gandrų šeimyna savo kasdieniniuose rūpesčiuose triūsė. Ornitologas Remigijus daug visokių įdomybių apie sparnuočius papasakojo, daug gudrių klausimų vaikams užminė, o patys smalsiausi bei išradingiausi ir dovanėlių sulaukė.

Bene daugiausia įspūdžių paliko išvyka į Praviršulio tyrelį. Žygeivių būriui į pelkę vadovavo „būrio vadas“ - gamtininkas botanikas dr. Vaclovas Stukonis. Greitu žingsniu patraukę žemapelkės link gamtos pažinimo genami stovyklautojai brovėsi per švendrynų, nendrynų ir juodalksnynų džiungles. Po kojomis žliugsint vandeniui dvejonių ir abejonių dėl tinkamos avalynės pasirinkimo nebeliko. Visi vos spėjo sužiūrėti, kad tik nesumynus tikrų gražuolių gegužraibinių šeimos atstovų pelkinių skiautalūpių, baltijinių gegūnių ir kiaušininių dviguonių. „Kas čia auga? Kaip formuojasi pelkės? Kas čia kvepia?“, - nuolat smalsavo vaikai ir žėrė vieną klausimą po kito botanikui Vaclovui, kuris išsamiai pasakojo apie Praviršulio botaninį-zoologinį draustinį, rodė saugotinus, retus augalus. Artėjant aukštapelkės link žaliųjų samanų paklotę keitė kiminai, o tarpe čia augančių viksvų ir karklų bendrijų sutikome saugomą liekninį beržą, čigonberžiu vadinamą. Aukštapelkės tyrai pasitiko vaikams dar nematytais neregėtais duburių-kupstų kompleksais. Pilni batai vandens ir durpių, o saujos kupinos vaivorų, triukšmingai oran pakylantis pabaidytas tetervinas, surastas lėlio lizdas – įspūdžiai išliks ilgai. Dauguma vaikų pirmą kartą pamatė Praviršulio pelkę, susipažino su jai būdingu savitu augalų pasauliu.

Patys drąsiausi pelkę ir aplinkines natūralias pievas tyrinėjo jau po saulėlydžio. Naktinė išvyka buvo pilna slėpiningų garsų, vėjo šnabždenamų žolių, griežlių aido, putpelių tylaus šaukimo, žiogų svirpimo ir dar visokių gyvių skleidžiamų balsų, kurie susiliejo į pelkės išskirtinį ūžesį.

Stovykloje vyko įvairi kūrybinė bei pažintinė aplinkosauginė veikla. Visi tapo tikrais artistais ir menininkais, stengdamiesi kuo išradingiau pasirodyti konkurse „Plazdanti pievų dvasia“. Vaikai dirbo komandomis ir individualiai. Vieni rinko augalus, kiti piešė, karpė, lipdė, dekupažu bandė atskleisti savo požiūrį į pelkių ir natūralių pievų unikalumą. Karolių vėrimu, odinių apyrankių pynimu susidomėjo ne tik merginos, bet ir vyrai. Dekupažo technika naudoti mokė jau ne pirmus metus padedanti Sargelių centro rengiamose jaunimo stovyklose Vaida Vaitkutė-Eidimtienė, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos dėstytoja, iš odos rankdarbius – Neįgaliųjų užimtumo centro meno vadovė Danguolė Jocienė, kaip karoliukus verti rodė darbinio užimtumo būrelio vadovė Nijolė Jokubauskienė. O vakarais visi jėgas išbandė sportinėse rungtyse, estafetėse. Vertinimo komisija net pasimetė berinkdama, kuris piešinėlis, darbelis gražiausias, kuris augalų kostiumas madingiausias ir patogiausias, kuris dalyvis išradingiausias. Bendruose renginiuose jauni žmonės bendravo ir bendradarbiavo, įgijo patirties, išbandė kūrybinius sugebėjimus, susitiko su žinomais gamtininkais. Visa tai leido pažinti patiems save ir pajusti, jog esi neatsiejama gamtos dalis. Stovyklą organizavo dr. Daiva Šeškauskaitė, Eglė Norkevičienė, joms talkino Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos rekreacijos studentai: Rugilė Perminaitė, Alina Aleinikova, Agnė Majauskaitė, Agnė Daniulevičiūtė, Samanta Kondratenko, Tadas Gutauskas, Jonas Paškauskas, Adomas Šveikauskas, Alicija Žuvelaitytė, Gintarė Mandrijauskaitė.

Greitai Sargelių bendruomenės centro salėje bus eksponuojama pažintinės aplinkosauginės stovyklos nuotraukų paroda.

Nuoširdžiai dėkojame visiems Sargelių bendruomenės žmonėms, lektoriams, pedagogams ir svečiams vedusiems užsiėmimus vaikams bei prisidėjusiems prie stovyklos įgyvendinimo.

Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos gamtos fondo vykdomą jaunimo aplinkosauginių iniciatyvų skatinimo programą.

grįžti

28.04.2012 01:04 Uhr
© Sargeliai e.V., info@sargeliai.org