Žmogus pats kuria vertybes. Jos gali būti didelės ir mažos, abstrakčios, universalios ir individualios, amžinos ir laikinos ir pastovios. Abstrakčios vertybės gali būti asmeninės, kaip antai galimybių realizavimas, prestižas, garbė, valdžia, įtaka bei socialinės vertybės – socialinis gerbūvis, socialinė lygybė. Individualios vertybės suformuoja individui ar visuomenei būdingą vertybių sistemą.
„Neolito revoliucija“, kai žmonės perėjo prie gamybinio ūkio ir atsirado keramika, leido sparčiau gamintis įrankius, juos pritaikyti, taip pat padėjo gamintis ginklus. Mokslo pasiekimai, atradimai – tai mūsų tobulėjimas. Tai mūsų vertybės. Žmogus, sukurdamas atominę bombą, davė pradžią atradimams, išbandymams ir tuo pačiu, sunaikinimams kūrinio – savęs. Klonuoti gyvūnai buvo pradžia to, kad imta galvoti ir apie išnykusių žvėrių klonavimą, kaip gaūro (Bos frontalis), gauruoto mamuto (Mamut primigenius). Lietuvoje išnykę ernis, žvirgžda galėtų tapti klonavimo objektu. Reikia pastebėti, spaudoje rašoma išnykę, nors žmonės nejausdami saiko, išnaikina, iššaudo tai, kas jiems tiesiog reikalinga ir gražu. Kai kormoranai naikina sengirę Juodkrantėje, klausiama ar kormoranai – vertybė ar juos reikia naikinti? Taip, iš pradžių buvo tik idėjos, ilgainiui besirutuliojant, tapo kūnu, daiktu, gyviu. Sakoma, gyvenimas yra didžiausia vertybė, o kaip su teiginiu: duoti gyvenimą arba atimti, arba leisti gyventi kaip kopijai. Tai vertybės ar neigiamybės? Vertybės idealai padeda mūsų gyvenimą pakelti į aukštesnę pakopą, daro teigiamą įtaką žmogui ir asmenybės formavimuisi. Tai senolių paliktos vertybės. Ar mokame išlaikyti mūsų senelių tradicijas? Ar mokame vertinti mūsų senolių paliktas gaires, jų materialinį paveldą, dvasinį mokymą, pagarbą tautos istorijai? Didžiausia žmogaus vertybė – meilė tėvynei, gimtinei, tėviškei kaip laisvės siekis. Ką Vasario 16-oji reiškia mums šiandien? Kodėl mes šią dieną švenčiame arba ne. Bet vasario 16-ąją neskubame eiti į gatves, nestovime eilėse prie restoranų kaip per Valentino dieną, nepuolame džiaugtis šia vertybe. Kodėl? Kai tapome laisvi, laisvės poreikis nublanko, tapo neryškus, o kitos vertybės išaugo. O gal istorine atmintimi pagrįsti žmogaus vidiniai įsitikinimai ir išgyvenimai padės mums išlikti globalinėse tautų sandūrose. Nors tautiškumas tebėra vertybė, bet dažnai nežino lietuviškų pasakų, nemoka istorijos datų, tam tikrų įdomių faktų, nesidomi nei legendomis, nei padavimais. Lyg tai ne mūsų, ne lietuviška, ne tautiška, ne asmeniška. Tai kitų vertybė žinoti savo praeitį, dabartį, ateitį. Tai kitų prigimtis. Kitų lietuvių? Gal per daug Lietuvoje kultūrinė terpė reglamentuota kaip galiojantis įstatymas dėl vėliavos iškėlimo, dėl rūkymo? Nors kai kam tai didžiausia vertybė. Kaip korupcija – taip pat didžiausia vertybė. Kaip sakralumas – tai verslas, pelnas, reitingai, privačios nuosavybės apsauga. O dvasios branda, šventumas savo ir artimo pažinime vis labiau dūla stalčiuose.