Homepage

News

Milda

Projects

Nature

Tourism

Publications

Contacts

You can find us at Facebook

lt de en
Sargeliai Community

2009-06-11: Aktyvūs ar pasyvūs lietuviai?

Balsavimas renkant atstovus į Europos Parlamentą turėtų vykti kitaip, nei į Seimą. Iš Lietuvos renkame 12 žmonių – galima įvardinti kaip dvylika asmenybių, nes jiems gan svarbus uždavinys – prezentuoti Lietuvą.

Tad, rinkimai Į EP turėtų vykti kaip svarbus Lietuvai įvykis, o ne grupuočių nustatytas mechanizmas. Rinkimuose iškyla daug praktinio pobūdžio klausimų. Daugiausia lojalių rinkėjų sudaro vyresnio amžiaus. Jie nešioja akinius, kuriuos ne visada turi su savimi. Biuletenyje žmonių pavardės įrašytos gan smulkiu šriftu ir ne visi gali perskaityti, o apačioje įrašomi skaičiai ne visiems suprantama kaip reitingavimas. Reitinguoti siūlyčiau apibraukiant. Užtektų pavardes įrašyti stambesniu šriftu ir kad rinkėjas galėtų norimas pavardes apibraukti, o ne įrašyti skaičius kaip dabar. Suprantu, kai koncentracijos stovyklose žmonės turėjo tik numerius, bet mes gyvename demokratinėje valstybėje?! Taip pat reiktų, kad į Europos Parlamentą būtų renkamos asmenybės, o ne partijos sąrašai, nes rinkėjas yra neutralus pilietis: rinkėjai galėtų rinkti penkis įvairių partijų atstovus. Tokį sprendimus turėtų priimti Lietuvos Seimas.

Važinėjant po Raseinių rajoną, susitikimuose žmonės reiškė mintis, kad Europos Sąjunga – nereikalinga institucija, kad referendume už stojimą į Europos Sąjungą balsavusieji neišsakė bendros Lietuvos piliečių nuomonės. Šį klausimą nagrinėčiau keliais aspektais. Daug kas nesupranta Europos Parlamento vaidmens ir rinkimų į ES instituciją reikšmės. Pirma, Lietuva vien tik 2007–2013 metų programiniu laikotarpiu bendra Lietuvai numatyta 42 mlrd. litų parama. Nežiūrint biurokratinės Europos Sąjungos mašinos, ji yra didžiulė jėga. Lietuvai jos reikia ir sugebėjimas kuo greičiau įsivesti litą dar labiau sustiprintų jos pozicijas. Europos Sąjungoje klausimus sprendžia vykdomosios valdžios institucijos – Europos Komisija, Europos Taryba, kurioje posėdžiauja valstybių narių ministrai, Vadovų Taryba.

Europos Komisija – tai politiškai nepriklausoma institucija, kuri atstovauja visos Europos Sąjungos interesams ir juos gina. Ji siūlo teisės aktus, politikos kryptis ir programas, atsako už Parlamento ir Tarybos sprendimų įgyvendinimą. Komisija turi teisę inicijuoti teisės aktų projektus, ji teikia pasiūlymus Europos Parlamentui bei Europos Sąjungos Tarybai leisti teisės aktus. Kaip ES vykdomoji institucija, Komisija yra atsakinga už Europos teisės aktų (direktyvų, reglamentų, sprendimų) įgyvendinimą bei Parlamento ir Tarybos patvirtinto biudžeto ir programų vykdymą. Komisija yra Bendrijos sutarčių sergėtoja ir kartu su Europos Teisingumo Teismu prižiūri, ar Bendrijos teisė tinkamai taikoma. Joje dirba po vieną narį iš kiekvienos Europos Sąjungos valstybės. Europos Komisija kontroliuoja, kaip Sąjungos narės laikosi sutarčių, rengia naujų Europos teisių aktų pasiūlymus, juos teikia Europos Parlamentui ir Tarybai. Europos Sąjungos Taryba sudaryta iš kiekvienos ES valstybės narės vyriausybės ministrų. Taryba reguliariai renkasi priimti išsamių sprendimų ir ES teisės aktų. Į Europos Vadovų Tarybos posėdžius susirenka ES valstybių arba vyriausybių vadovai. Kai kurioms šalims atstovauja ministrai pirmininkai, kitoms – prezidentai, dar kitoms – abu šie pareigūnai. Tai priklauso nuo tų šalių konstitucijų nuostatų.

Šiuo metu Europos Sąjungoje yra 23 oficialios kalbos. Kiekvienas europarlamentaras posėdžiuose, komitetų susitikimuose taip pat turi teisę kalbėti gimtąja kalba.

Parlamentą nuo rugsėjo sudarys 736 europarlamentarai iš 27 šalių. Lietuvos piliečių interesams atstovaus 12 parlamentarų. Europos Parlamente dirba daugiau nei 200 partijų atstovai, kurie pagal pažiūras sudarę politines grupes. Didžiausiai dabartinei Europos liaudies partijos ir Europos demokratų frakcijai priklauso 288. Antra pagal dydį (216 narių) yra Socialistų frakcija. Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija (ALDE) yra trečia pagal dydį Europos parlamento frakcija. Jai priklauso 106 EP nariai. Mažiausia yra Nepriklausomybės / Demokratijos frakcija – 22 nariai. Trisdešimt europarlamentarų nepriklauso jokiai frakcijai. Pagrindinis europarlamentarų darbas vyksta Briuselyje – rengiami dvi dienas trunkantys trumpieji plenariniai posėdžiai, dauguma komitetų, frakcijų posėdžių, politinių grupių susitikimai, dokumentų nagrinėjimas, tarpinės sesijos, o Strasbūre rengiama dvylika plenarinių sesijų per metus.

Ūkininkai susitikimuose pasakojo apie įmokas "Sodrai". Nors ūkininkai "Sodrai" moka apie 300 Lt per mėnesį, tačiau susirgus biuletenio negali gauti. Tas pats yra žmonėms, kurie dirba pagal verslo liudijimą. Pagal verslo liudijimą dirbantys negali gauti dekretinių atostogų, nors ligonių kasoms ir "Sodrai" moka. Čia reiktų keisti pačią sistemą, o ne kalbėti apie įmokų didinimą. Reikia ne vieną sistemą palaikyti, o leisti žmogui pasirinkti: turėtų žmogus pats nuspręsti kokiam draudimui ar bankui patikėti savo pinigus. Tuomet dirbantis bet kokį darbą turėtų gauti pilną atlyginimą ir pats savo pinigus investuoti – ar į "Sodrą", ar į draudimo kampaniją, ar į „kojinę“. Dirbantis pats spręstų kiek jam reikia skirti kai sirgs, kiek jam reikia skirti kitoms išlaidoms.

Kitas svarbus klausimas – pieno supirkimas. Stojant į Europos Sąjungą ūkininkams buvo pasakyta – už litrą gausite 1 litą. Dabar ūkininkas gauna 0,36 cnt. O karvės parduodamos ir pieno ūkiu besiverčiančių ūkininkų taip pat mažėja. Bet vežėjų, tarpininkų, pieno punktų ne mažėja, gal daugėja. Pagal numatytas normas pieno ūkiu besiverčiantys ūkininkai įsikūrė pieno punktus namuose ir buvo žadėta, kad važiuos į namus ir surinks pieną brangiau mokėdami, nei iš pieno punktų. Deja, gali laukti, rymoti, priduoti iš savo namų, bet gausi tokią pačią kainą už pieną, kaip ir pieno punkte. Kur šuo pakastas? Visiems reikia uždirbti? Patys ūkininkai turėtų susiburti, nebeduoti pieno tokiomis kainomis, jį vežti į turgelius, į miestus, patys savo ūkiuose šaldyti, pilstyti ir supakuoti. Ir jei Lietuva sugebėtų diplomatiškai bendradarbiauti ir pieną, jo produktus, grūdus parduotų Rusijai, ji klestėtų ir ūkininkai atsigautų.


Griežtai draudžiama dr. Daivos Šeškauskaitės paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Daiva Šeškauskaitė arba http://sargeliai.org/ kaip šaltinį.

http://sargeliai.org/ / Daiva Šeškauskaitė Jums tiekia kokybišką nemokamą turinį. Jūs atsidėkotumėte mums, jei dalintumėtės šiuo tekstu siųsdami jo nuorodą, o ne kopijuodami tekstą http://sargeliai.org/

grįžti

2012-11-29 16:41
© Sargeliai Community, info@sargeliai.org