Kiek iš tos Lietuvos liko? Trys ar tik du su puse milijono? Ar tik gyvų dvasių, ar ir gyvųjų? Ar Lietuva ir lietuviai dar vadinasi lietuviais? Baltų kaip ir lietuvių bruožai, kaip narsumas, pasiryžimas, pasiaukojimas, vaišingumas – jau istorijos vadovėliuose išgirstos tiesos. Dabar įskiepytas nuo socializmo laikų – tylėjimas, bejėgiškumas, tiesos neieškojimas, bailumas.
O etninė savimonė jau baigia išgaruoti. Pasižiūrėkim aplink save: ar esame lietuviai, ar norime išlikti kaip tauta, ar žinome kuo lietuviai kaip tauta svarbi mums? Ar mes mokame lietuviškai, ar tik internetiškai, ar angliškai? O gal tai kalbos tobulėjimas? Ar mes stengiamės ir norime statyti namus etniniu pavyzdžiu? Ar mūsų įstatymai rūpinasi etninio paveldo išlaikymu šiuolaikinėje architektūroje, ar nors viena gyvenvietė, kaimas, miestelis išlaikė senosios lietuviškos statybos pavyzdžių. O, taip, mes žinome Dzūkijoje Musteiką, Lietuvos liaudies muziejų Rumšiškėse. O gal atsakymai kaip gerbti savo tautą, jos pagrindu kurti verslą, turizmo tinklą padėtų suvienyti, prikelti Lietuvą gerovės link?
Įdomi mūsų valstybė ir valdžia. Kaip vaikų žaidime „Virė košę“: virė virė košę, vaikai atsilošę: tam davė šaukštelį, tam davė samtelį, tam davė bliūdelį, tam davė lėkštelę, o tam – neliko“.
Taip ir valstybėje, kuri vadinasi – Lietuva. O nagrinėjant ir sprendžiant biudžetą paliečiamos labai svarbios temos kaip du procentai, pensininkai, vaikus auginančios mamos. Dviejų procentų skyrimo tvarka padėjo bendruomenėms, vaikų namams, mokykloms, darželiams gauti taip reikalingų lėšų, kurios panaudojamos kanceliarinėms prekėms, kultūrinio gyvenimo gerinimui. Pensininkams sumažinus pensijas nuspręsta jas mokėti dvi savaites vėliau, nes taupyti reikia. Gal turima galvoje taupymas „iš peties“, nes jei pensijas mokės kiekvieną mėnesį vėluojant dvi savaites, tai per metus viena pensija susitaupys – jos nereiks visai mokėti. Pagal Vyriausybės parengtą kitų metų biudžeto projektą, darbo užmokesčio fondas įvairiems sluoksniams mažinamas skirtingai. Mažinama kai kuriems sluoksniams 5, kai kuriems – 25 procentus. Kodėl ne visiems taip pat? Bet mažinama. Vieninteliams teisėjams kitąmet nenumatyta mažinti darbo užmokesčio – asignavimai teisėjų atlyginimams buvo 82,7 mln. litų, taip ir liko. O čia tai taupymas! Kaip patarlėje sakoma: „Kol vienas praturtės, dešimt nubiednės“. O Sodra nesurenka pinigų. Bet niekam neįdomu ir nevedama statistika gyvų galvų ir mokesčių mokėtojų. Nežinoma kiek iš esančių Lietuvoje gyventojų tik yra popieriuje, o kiek dirba užsienyje. Valstybėje dirbančiųjų mažėja, pensininkų didėja. Gimstančiųjų mažiau, o senstančiųjų daugiau, bet gimstančiais vaikais taip pat niekas nesirūpina, vaiką auginančiai motinai duodama tik du metus išlaikyti vaikui, o po dvejų metų – kaip dievas duos, o gal pats užaugs. Vaiko pinigai nemokami, tai ir vaikai neauginami arba auginami ne Lietuvoje. Ši problema svarbi visoje Europoje. Ar nereiktų pagalvoti apie pelno mokestį. Paprastai galvojama tik apie mažas pajamas uždirbančius žmones, dideles pajamas gaunantieji užmirštami. O mokesčių sistema turėtų artinti, o didinti taip besiplečiančią properšą tarp šių sluoksnių.
Gyvename visi vienoje valstybėje?
Griežtai draudžiama dr. Daivos Šeškauskaitės paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Daiva Šeškauskaitė arba http://sargeliai.org/ kaip šaltinį.
http://sargeliai.org/ / Daiva Šeškauskaitė Jums tiekia kokybišką nemokamą turinį. Jūs atsidėkotumėte mums, jei dalintumėtės šiuo tekstu siųsdami jo nuorodą, o ne kopijuodami tekstą http://sargeliai.org/