Homepage

News

Projects

Nature

Tourism

Publications

Contacts

lt de en
Sargeliai Community

2010-05-28: Lietuvos DAAD klubo metinis seminaras

Š. m. gegužės 28 d. Lietuvos žemės ūkio universitete vyko Lietuvos DAAD klubo metinis seminaras tema "Žmogaus veiklos ir klimato kaitos poveikis Lietuvos ekonomikai ir žemės ūkiui".

Seminare dalyvavo dr. Daiva Šeškauskaitė.

Sveikinimo žodžius tarė Lietuvos žemės ūkio universiteto rektorius, prof. habil. dr. Romualdas Deltuvas, Lietuvos DAAD klubo įkūrėjas ir garbės pirmininkas, prof. habil. dr. Vaidotas Kažukauskas. Pranešimą tema „Ateities internetas visuomenėje ir ekonomikoje“ skaitė p. Peter Fatelnig. Pranešimą apie Lietuvos kaimo plėtrą skaitė pranešėja prof. Kazimira-Danutė Prunskienė.

Vokietijos Federacinės Respublikos kultūros atašė, Jean-Pierre Froehly ir DAAD Informacinio centro Rygoje vadovas, p. Till Dembeck, tarė sveikinimo žodžius DAAD stipendininkams. Iškilmingai buvo įteiktos DAAD stipendijos naujiesiems DAAD stipendininkams. Apie Lietuvos DAAD veiklą pranešimą skaitė Daumantas Katinas.

Po seminaro Lietuvos DAAD klubo nariai pasodino ąžuoliuką. Kultūrinėje programoje svečius linksmino kapela „Ūkininkas“ (vadovė doc. dr. Svetlana Statkevičienė).

Seminaro aprašymas:

2010 metų Lietuvos DAAD klubo seminaro metu buvo nagrinėjama klimato kaitos ir globalizacijos procesų įtaka Lietuvos ekonomikai ir kaimo plėtrai. Klimato kaitos prognozės, paremtos ketvirtosios Tarptautinės klimato kaitos komisijos ataskaitos išvadomis bei klimato modeliavimo rezultatais, rodo, kad XXI a. Lietuvoje oro temperatūra kils. Didžiausi temperatūros didėjimo pokyčiai numatomi Vidurio Lietuvoje: žiemą 4 - 8 °C, rudenį ir pavasarį 2 - 2,5 °C, vasarą 1,5 - 3,5 °C. Kritulių kiekis didės žiemą ir pavasarį, o vasarą ir rudenį šio rodiklio reikšmės mažės. Temperatūrai kylant, žiemą vis didesnę kritulių dalį sudarys skysti krituliai. Antroje vasaros pusėje bei rudens pradžioje labai padidės sausringumas. Saulės spindėjimo trukmė labiausiai išaugs gegužės - rugsėjo mėnesiais, o žiemos mėnesiais (ypač vasarį) sumažės.

Lietuva, kaip ir kitos Centrinės ir Rytų Europos šalys po įstojimo į Europos Sąjungą (ES) pasiekė stulbinamą pažangą, demonstravo aukštus ekonomikos augimo tempus, tačiau neišvengta ir sunkumų, kuriuos sugebėjo įveikti toli gražu ne visos naujosios šalys narės. Aukščiausias ekonomikos augimas 2000-2007 metais užfiksuotas Baltijos šalyse - 7,5 - 8,8 procento. Daugiausia, beveik keturiskart, nedarbas sumažėjo Lietuvoje (2000 m. - 16,4 proc., 2007 m. - 4,3 proc.). Daugumoje naujųjų šalių infliacija buvo aukštesnė už ES 27 šalių vidurkį. Labiausiai infliacijos augimą visose šalyse paveikė importo brangimas (įvertinus ir muitų tarifus). Kai kuriais atvejais dėl naujų ES kokybės reikalavimų padidėjo gamybos sąnaudos, o kartu ir galutinės produkcijos kaina.

Pasiruošimo stojimui į ES laikotarpiu šalyse kandidatėse keitėsi ūkių struktūra, buvo investuojama į naująsias technologijas, inovatyvius gamybos įrenginius. Pagrindinis iššūkis maisto pramonei pasiruošimo narystei ES laikotarpiu ir įstojus buvo atitikimas aukštiems maisto saugos ir kokybės standartams, galiojantiems ES vidaus rinkoje. Tad integruojantis į ES, visoms naujosioms šalims narėms buvo padidėjusi konkurencija vidaus rinkoje, naujų maisto higienos, saugos ir kokybės reikalavimų taikymas, investicijų poreikis, subsidijuojamo eksporto į trečiąsias šalis galimybės. Pasaulio ekonomikos smukimas paveikė visas šalis ir visus sektorius, tarp jų ir žemės ūkį bei maisto pramonę. Neginčijama yra tik tai, kad pastarieji penkeri metai Lietuvai ir kitoms naujosioms ES narėms buvo didelių permainų ir iššūkių metai.

grįžti

2010-06-06 00:56
© Sargeliai Community, info@sargeliai.org