Su Kalėdom! Vai atvažiuoja šventos Kalėdos, lėliu Kalėda, kalėda. Per aukštus kalnus, per žalias girias, lėliu Kalėda, kalėda.
Vai atvažiuoja šventos Kalėdos, lėliu Kalėda, kalėda.
Per aukštus kalnus, per žalias girias, lėliu Kalėda, kalėda.
Gelažų ratais, šilkų botagais, lėliu Kalėda, kalėda.
Vai atvežė mergom prasynų, leliu Kalėda, kalėda.
Mergom prausynų, balto muilalio, lėliu Kalėda, kalėda.
Vai jūs mergelės, baltos gulbelės, lėliu Kalėda, kalėda.
Vai, tai jūs baltos ir be muilalaio, lėliu Kalėda, kalėda.
Sveikinu visus su žiemos pradžia. Nuo gruodžio 21 dienos 12.44 val. (pasaulio laiku 10 h44 m) saulė po truputį grįžta. Saulėgrįža - tai žiemos pradžia, kai saulė, slinkdama ekliptika, atsiduria taškuose, labiausiai nutolusiuose nuo dangaus pusiaujo. Kiekvieną dieną saulė leidžiasi vieną minutę vėliau. Nors tai mažas laiko tarpas, tačiau mūsų prigimtinis žmogaus laikas, kartu su mūsų dvasia tai jaučia. Jei matytume šiandien saulę, ji leistųsi Saulė leidosi gruodžio 21 dieną toliausiame vakariniame taške. Kiekvieną dieną saulė eis skliautu ir leisis - slinks į rytus, kada 2017 metais, kovo 20 dieną, 10.28 m saulė pasieks dangaus pusiaujo ir ekliptikos tašką. Tuo metu diena ir naktis susilygins- lygiadienis.
Senovėje šią dieną buvo Kūčios - senųjų metų palydėjimas ir kitą dieną Kalėdos - Naujieji metai. Kūčia - iš sudaigintų ar virtų javų, sumaišyta su medumi, košė. Tai pats svarbiausias senųjų metų - Kūčios patiekalas. Valgydami kūčią žmonės džiaugėsi senaisiais metais, kad su rugiais, kviečiais, žirniais, aguonomis, kanapėmis baigia metus. Sako: "Kaip baigsi - taip pradėsi". Būdavo, gale metų valgydavo kanapes, o per Kūčias ir Kalėdas šventinis stalas lūždavo nuo valgių. Mūsų Kalėdų dainos mus nukelia į laikus 2000 - 4000 m prieš Kr., kai indoeuropiečiai gyveno kartu (baltai, germanai, slavai, indoiranėnai ir kt.) dabartinėje Turkijos teritorijoje. Būtent, kur labiausiai mėgsta lietuviai važiuoti ilsėtis. Dainose dažnai minimas kalnas. Kalno įvaizdis kaip realus vaizdas ir kaip simbolis: religinis, mitologinis, ritualinis, mistinis, pomirtinis. Per kalnus atvažiuoja Kalėda - mistinė būtybė, atnešanti gėrį, meilę, pildo norus. Dainose Kalėda pristato mergelei bernelį, atneša muilo, atveža ugnį, kibirkštį - Kalėdas. Per Kalėdas buvo velkamas blukis. Pririšdavo rastą, jį vilkdavo iš kiemo į kiemą taip surinkdami norinčius sudeginti senų metų blukį ir įžiebti naujųjų metų ugnį. Šiuolaikiniame pasaulyje politikai įžiebia kalėdinę eglutę.
Eidavo Kalėda su vaikais per kaimą. Jis turėdavo kuprą, kurią visi norėdavo numušti. Kalėda sveikindavo su Kalėdom, o vaikai gaudavo saldumynų.
Kalėdų dainose kalbama apie gamtą, ją lyginant su žmonių gyvenimu. Kaip žiemą gamtoje gyvena kiškis, lapė, vanagas ir kt. Kaip juos gali nušauti medžiotojai. Jie turi būti akylūs ir sugebėti pabėgti. O lietuvių epas - tai elnio devyniaragio daina. Elnias turi devynis ragus. Devyni ragai ir dešimta šakelė. Juos mato žiūrėdamas į vandenį. Žiūrėjimas į vandenį padeda nusikelti į kitą pasaulį. Elnias stebuklingas ir padeda nukeliauti pas kalvius. Kalviai nukala auksinį kaušą. Su kaušu bernelis pagirdo savo mergelę. Elnias devyniaragis suranda berneliui mergelę.
Šią naktį vanduo virsta vynu. Jei būsite ištroškęs, pasemkite ir įvyks steuklas - vanduo virs vandeniu. Jei specialiai semsite - galite mirti. Šią naktį gyvuliai šneka. Nesiklausykite, bet žinoti reikia. Burtus darykite šią naktį. Jei norite žinoti kada ir už ko ištekėsite. Tikėkime burtais ir Kalėda.
Kalėda atneš mums norų ir išsipildymo maišą.