2012-09-23
Projektas „Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas“
Projektas „Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas“ finansuojamas nacionalinio kaimo tinklo, apimančio visas Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. (toliau – KPP) programoje išdėstytas plėtros kryptis, siekiant užtikrinti efektyvų KPP bei joje iškeltų tikslų įgyvendinimą. Projektas atitinka tinklo veiksmų programos kryptis pagal pirmąją–ketvirtąją kryptį: patirties žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros srityse ir kitos susijusios informacijos sklaida.
Projekto „Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas“ metu surengta tarptautinė mokslinė konferencija, išleista elektroninė knyga, sukurtas Gudžiūnų bendruomenės internetinis centro puslapis, pagaminta 4-ioms bendruomenėms atributika.
Sargelių bendruomenės centras projektą teikė kartu su 3 partneriais – kaimo tinklo nariais: Gudžiūnų bendruomenės centru, visuomenine organizacija Šaukoto bendruomene ir Papušynio kaimo bendruomene. Projekto metu surengta tarptautinė mokslinė konferencija, jos metu suorganizuota išvyka į Praviršulio pelkę, išleista knyga, sukurstas internetinis puslapis ir pagaminta 4-ioms bendruomenėms atributika su kaimo tinklo simboliais.
Projekto metu vykdytos veiklos:
1. Suorganizuota tarptautinė mokslinė konferencija "Patrauklios aplinkos išsaugojimas ir formavimas“ grindžianti pamatus kaimui plėstis. Konferencijoje 100 dalyvių: mokslininkai, tyrėjai, Lietuvos kaimo tinklo nariai, Vietos veiklos grupės, ūkininkai, bendruomenių atstovai, saugomų teritorijų atstovai iš Lietuvos ir Latvijos, Estijos, Vokietijos.
2. Išleidžiama elektroninė knyga - konferencijos straipsnių rinkinys –knyga.
3. E-visuomenės kaime skatinimas.Sukurta internetinė svetainė.
4. Tinklo narių įvaizdžio formavimas.
Pagaminta 4-ioms bendruomenėms atributika su kaimo tinklo logotipu: puodukai, tušinukai.
Projektas yra labai reikalingas ir svarbus tuo, kad jame galės dalyvauti visų projekte dalyvaujančių kaimo bendruomenių gyventojai, bus apibendrinta ir pristatyta kaimo bendruomenių projektinė veikla, savanoriško darbo skatinimo priemonės, ieškoma naujų novatoriškų idėjų rajono kaimiškųjų vietovių projektams įgyvendinti, į projekto įgyvendinimą bus įtraukiamas ir kaimo jaunimas.
Projekto tikslai atitinka 2-ą ir 3-ią prioritetus. Tai konferencijoje ir knygose pristatomos temos:
Organizuota konferencija "Patrauklios aplinkos išsaugojimas ir formavimas“ ir išleista knyga domins žmones atkreipti dėmesį į aplinką, pažvelgti į aplinką kitomis akimis ir įvertinti, kad gyvena švarioje ir sveikoje aplinkoje ir parodyti, kad žalingas poveikis kenkia žmogui ir aplinkai.
Prioritetu „Socialinių inovacijų kūrimas ir diegimas sprendžiant kaimo problemas“ siekiama atkreipti dėmesį į aplinkosaugos klausimus ir padėti spręsti su žemės ūkiu susijusias problemas: supažindinti su apsauginėmis želdinių, pelkių juostomis, naudojamomis techninėmis priemonėmis, skirtomis maisto medžiagų nuotėkiui sumažinti ir apsaugoti ariamas žemes nuo erozijos bei sulėtinti vandens eutrofizaciją (procesą, kurio metu vandens telkinyje ima gausėti maisto medžiagų) Lietuvos vandenyse; formuoti patrauklų kraštovaizdį ir didinti bioįvairovę; puoselėti biologinės įvairovės apsaugos priemonių tikslus – apsaugoti ir gausinti atskiras augalų bei gyvūnų rūšis; saugoti istorinius ir archeologinius objektus. Skatinti ūkininkus ir žemės ūkio įmones saugoti ūkio teritorijoje esamus istorinius bei archeologinius objektus, laikytis nustatytų apsaugos reikalavimų; plėsti aplinką tausojančią žemdirbystę. Skatinti žemės ūkio subjektus naudoti mažesnes (už leistinas) mineralinių trąšų normas, nenaudoti pesticidų, tvarkyti maisto medžiagų apskaitą ir sudaryti balansą; prižiūrėti iš ariamų laukų nutekantį vandenį; stebėti, ar maisto medžiagos nepatenka į gruntinius vandenis per drenažo sistemas.
Sargelių bendruomenės centras turi patirties organizuojant konferencijas, seminarus, kai vykdė PAF MPP projektą „Natura2000 teritorijai priklausančio Praviršulio tyrelio ir natūralių pievų buveinių apsauga, skatinant agrarinės aplinkosaugos ir tradicinės gyvulininkystės plėtrą Sargelių ir apylinkių bendruomenėse“.
Konferencijos ir ekskursijos akimirkos
Įvyko konferencija „Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas: pelkės ir kitos šlapžemės“, Šaukotas
2012 metų rugsėjo 21 – 22 dienomis Šaukote vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas“, skirta dialogui apie pelkių ir kitų šlapžemių panaudojimą bei apsaugą tarp mokslo, pelkės naudotojų, apipelkės gyventojų, gamtosaugos organizacijų bei įstaigų.
Konferencijos dalyvius pasveikino tarptautinės mokslinės konferencijos mokslinio komiteto pirmininkė dr. Daiva Šeškauskaitė, Lietuvos Respublikos Seimo narys Algimantas Salamakinas, Radviliškio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Kazimieras Augulis, Tytuvėnų regioninio parko direktorius Vytautas Stonys, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorės pavaduotojas Romas Pakalnis, Radviliškio miškų urėdijos urėdo pavaduotojas Egidijus Barčkus, Šaukoto seniūnas Albinas Augustis, girininkas Tadas Žaltauskas.
Temos aktualumą bei reikšmingumą liudijo gausus pranešimus pristačiusių mokslininkų, tyrėjų būrys, pilnutėlė klausytojų salė.
Dalyviai išklausė pranešimus apie pasaulio ir Lietuvos pelkes, apie Praviršulio pelkes, jų augaliją ir gyvūniją, Praviršulio pelkėse augančius grybus ir gyvenančius laumžirgius, retuosius augalus, apie ūkininkavimą šalia saugomos pelkėtos teritorijos, aptartos turizmo pelkėse galimybės.
Konferencijos metu vyko mugė. Mugėje buvo galima ne tik akis paganyti, bet ir įsigyti medžio drožinių, paveikslų, džiovintų vaistažolių, šiųmetinio medaus, spanguolių ir dar daug visokiausių prekių.
Pertraukėlėje buvo pristatytas labdaringas vasaros projektas „Vaistažolės – kultūros apsupty“ (projekto autorė – Ingrida Oželienė, projekto globėja – Seimo narė Dalia Teišerskytė). Projektu buvo norima padėti socialiai remtiniems vaikams pažinti kultūros paveldą, pažinti vaistažoles, kurti bendrus kūrybinius darbus. Projekto dalyviai – Šaukoto bendruomenės vaikų dienos centro vaikai.
Pirmoji konferencijos diena baigėsi Nerijaus Šukučio, dr. Daivos Šeškauskaitės, Šaukoto kultūros namų mišraus ansamblio nuotaikingu koncertu bei smagia vakarone.
Antroji konferencijos dalis vyko šalia Praviršulio ežero, pelkėje. Dalyviai iš anksto buvo įspėti, kad nėra pažintinio tako, kad ekskursija vyks pelkėje, žvėrių takais.
Pelkėje buvo numatyti du maršrutai: vienas ilgas, kitas – trumpas. Ilgesnis, vedamas dr. Bernd Gliwos ir dr. Vaclovo Stukonio, buvo parinktas per bebrų užtvanką, per apleistą durpyną, einant dalyviai galėjo stebėti atsikuriančią gamtą žemapelkėje, perėjo į tarpinę pelkę ir baigėsi aukštapelkėje. Kelionės ilgis buvo apie 7 km. Antrasis buvo skirtas norintiems pasiuogauti, ežerą apžvelgti, liūno įmantrybes patirti.
Konferencijos dalyviai susipažino ir pamatė Natura 2000 vietovę, sužinojo ypatumus gyvenant saugomoje teritorijoje. Vieni įgavo žinių, kiti galbūt įsitrauks į aplinkosauginę veiklą, pasikeis požiūris į saugomas teritorijas. Konferencijoje dalyvavo virš 100 dalyvių. Džiugu, kad pranešėjai galėjo naudotis nešiojamu kompiuteriu, kuris nupirktas iš Vietos bendruomenių savivaldos 2012 metų programos lėšų vietos bendruomenių sprendimams įgyvendinti.
Apie konferenciją rašoma spaudoje:
http://www.skrastas.lt/?data=2012-10-01&rub=1144745056&id=1349069658
http://www.radviliskis.lt/content/view/4584/1/
Galima pažiūrėti Šiaulių televizijos žiniose:
http://www.stv.lt/index.php/lt/pages/view/?item_id=43&id=2&vid=1101
Trumpai apie pranešimus ir skaitomas temas
Sigita Sprainytė iš Kamanų valstybinio gamtinio rezervato, konferenciją pradėjo pranešimu „Lietuvos ir pasaulio pelkės“ apie Lietuvos ir pasaulio pelkes. Virtuali kelionė po penkių žemynų šlapynes atskleidė pelkių įvairovę, išskirtines savybes bei skirtumus. Pelkėtoms vietovėms priskiriama daugybė įvairių ekosistemų tipų visame pasaulyje: tiek seklios vandenynų potvynių-atoslūgių zonos, tiek upių deltos, tiek kritulių maitinamos aukštapelkės. Pusiaujo pelkėms būdingas greitas organinių medžiagų skaidymas ir įsavinimas, šiaurinėse platumose jos kaupiasi sapropelio ar įvairių rūšių durpių pavidalu.
Dr. Jūratė Sendžikaitė, dr. Romas Pakalnis ir Leonas Jarašius iš Botanikos instituto skaitė pranešimą „Aukštapelkinių bendrijų atkūrimo bandymai durpynuose“ apie augalų bendrijų atkūrimą aukštapelkėse. Pelkės turi didžiulę įtaką šiltnamio efektą skatinančių dujų (anglies dioksido, metano ir azoto suboksido) balansui, veikia vietinį mikroklimatą, hidrologinį režimą, vandens cheminę sudėtį, atlieka rekreacinę, estetinę ir kt. funkcijas. XX a. dėl pramoninės ir žemės ūkio gamybos augimo prarasta daugiau nei 50 % planetos pelkėtų vietovių. Pastaraisiais dešimtmečiais ekologijos moksle svarbią poziciją užima nauja mokslo ir ūkinės veiklos šaka – ekologinis atkūrimas, t.y. pažeistų, degradavusių ar sunaikintų ekosistemų atkūrimo procesas. Praėjusiame amžiuje buvo nusausinta apie du trečdalius Lietuvos pelkinių buveinių, todėl apsausintų ir degradavusių pelkių ekosistemų ekologiniam atkūrimui bei išeksploatuotų durpynų tinkamam rekultyvavimui mūsų šalyje turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys. Efektyviausias ir pastaruoju metu pasaulyje labiausiai propaguojamas išeksploatuotų durpynų atkūrimo būdas yra dirbtinis augalų bendrijų įkurdinimas atkūrimui skirtuose plotuose. 2007 m. Botanikos instituto mokslininkų ir UAB „Šilutės durpės“ (dabar UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“) administracijos iniciatyva nebeeksploatuojamoje Aukštumalos durpyno dalyje buvo pradėtas rengti eksperimentinis sklypas, kuriame numatytas aukštapelkės augalų bendrijų atkūrimo bandymas. 2012 m. tyrimų duomenys parodė, kad net 94 % eksperimentiniame sklype paskleistų donorinės augalų dangos fragmentų prigijo.
Panašia tema kalbėjo Vaidotas Grigaliūnas iš Kamanų valstybinio gamtinio rezervato. Jo tema „Hidrologinio režimo atkūrimas Kamanų rezervate“. Kamanų pelkėje hidrografinis tinklas yra beveik 100% sureguliuotas, natūralūs išliko tik aukštapelkės vidaus hidrologiniai kompleksai. Rezervate yra 164 sausinimo grioviai, bendras jų ilgis siekia apie 74 km. Lietuvos miškų institutas Rezervato direkcija jau nuo 1984 m. stato pertvaras grioviuose, taiko kitų šalių patirtį, bando įvairių konstrukcijų užtvankas, yra vykdomas augalijos kaitos monitoringas. Pastaruoju metu ruošiamo griovių pertvarų supaprastinto techninio projekto įgyvendinimas sudarys sąlygas atsikurti natūraliam Kamanų pelkės hidrologiniam režimui.
Ona Motiejūnaitė, Medumėlės klubo pirmininkė, Lietuvos edukologijos universiteto Biologijos ir gamtamokslnio ugdymo katedros docentė, pasakojo apie apsaugos klubo „Medumėlė“ veiklą „Lietuvos retųjų augalų pažinimo ir apsaugos klubo “Medumėlė” ir pelkinė augalija“, stengiantis pažinti, apsaugoti retuosius augalus ir pelkinę augaliją. Deima Pranckūnienė, Tytuvėnų regioninio parko ekologė, kalbėjo apie Sargelių bendruomenės centro suderinimą su gamtosaugine veikla. Pranešime „Bendruomenės ir gamtosauginė veikla“ pateikė prielaidą, kad efektyvi gamtosauga įmanoma tik kartu su žmonėmis, gyvenančiais tam tikroje saugomoje teritorijoje ar šalia jos.
Mark Selby pranešime „Ar žmogaus godumas stipresnis už gamtos naudojimą?“ (Should the Greed of Man Come before the Need of Nature?) pasakojo apie gamtą ir supratimą apie ją. Selby, būdamas anglas ir matydamas naikinamą ar išnykusią gamtą Anglijoje, klausė Lietuvos žmonių: ar dabar saugosite gamtą ar ją sunaikinsite? Anglijoje labai mažai natūralių pievų, o dar mažiau pelkių. Mark Selby pirmą kartą atvykęs į Lietuvą pamatė pievas, pelkes. Anglijoje žemės ūkis tiek išvystytas, kad nėra keliamas klausimas apie natūralias pievas, nes žmogaus godumas turėti kuo daugiau – žemių, kurios augina grūdus, o grūdai duoda našumą ir pinigus, - ima viršų. Jei taip vystysis Lietuvoje, tuoj nebus pievų, nebus vabzdžių, nebus paukščių, nebus žvėrių, nebus varlių. Jei neliks varlių, neliks ir gandrų. Liks tik plastmasiniai gandrai ant stogų ir tuo didžiuositės. Praradus gamtos išteklius neįmanoma atgal sugrąžinti į gamtą. Kaime reikia kelti šį klausimą, nes būtent kaimo žmonės prižiūri laukus, šienauja pievas. Kaimai ir pievų bendrijos turi būti vertingi ir saugomi, kad išliktų. Turi likti pagarba gamtai. (I come from England where very little is truly wild and natural and untouched by man. The countryside is manipulated for the greed and prosperity of man. Lithuania is very rich in undisturbed flora and fauna. Once lost these areas can never truly be recovered. The countryside should be of high value and protected as such. Community pride and respect for nature.)
Briedžių gyvenimą pelkėje pristatė Marius Kavaliauskas iš Aleksandro Stulginskio universiteto pranešime „Tyrulių pelkės briedžiai (Alces alces)“. Stambiausias iš Lietuvoje gyvenančių elninių žvėrių – Europinis briedis, nepaisant to, kad sutinkamas daugumoje didesnių mūsų šalies miškų, visai pagrįstai gali būti laikomas pelkės gyventoju. Pranešime apibendrino nuo 2006 metų Tyrulių botaninio - zoologinio draustinio teritorijoje vykdomus briedžių stebėjimus. Stebimi žvėrys, jei įmanoma fotografuojami, bandoma nustatyti požymių, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti konkretų žvėrį jį stebint kitąkart. Nuosekliai fiksuojama bandos sudėtis (ar, jei įmanoma nustatyti, individo amžius), gyvūnų veiklos pobūdis, bei biotopas, kuriame stebimi žvėrys. Rujos metu fiksuojami ir tie atvejai, kai žvėrys nebuvo stebimi vizualiai, tačiau jų buvimas ir elgesys nustatytas pagal skleidžiamus rujos garsus. Stebėjimų duomenys leidžia nustatyti pagrindines briedžių vasaros ir žiemos stacijas teritorijoje, bei skirtingais sezonais šių žvėrių lankomus biotopus, labiausiai briedžių pamėgtas rujos vietas, rujos pradžios ir pabaigos datas, taip pat kai kuriuos kokybinius populiacijos rodiklius.
Latvė iš Kemeri nacionalinio parko dr. Agnese Priede pasakojo apie restauravimo darbus Kemeri nacionaliniame parke ir aukštapelkėse Latvijoje. Grioviuose, kur buvo išvežtos durpės pastatytos užtvankos. Po jų pastatymo gruntinis vanduo padidėjo maždaug nuo 0,10 iki 1 m. Tai reiškia, kad nuo 2006 metų, kada pradėta užtvenkti, birių durpių laukai ir augalija: samanos Sphagnum ir kiti augalai, atsistatė. Tiesą sakant, anksčiau nei tikėjosi. Visa tai buvo atlikta padedant LIFE finansuojamo projekto. Idėjos ir projekto vadovas kolega Janis Kuze (dabar dirba Latvijos gamtos fonde). Dr. Agnese Priede pakvietė kolegas iš Lietuvos atvykti į Latviją ir pasidomėti Latvijos patirtimi, kur susitiktume su kito LIFE projekto vadove dr. Māra Pakalnė. www.purvi.lv
Leonas Jarašius, dr. Romas Pakalnis ir dr. Jūratė Sendžikaitė iš Botanikos instituto skaitė pranešimą „Pelkėdarai palankių sąlygų atkūrimo eksperimentai Aukštumalos aukštapelkėje“ apie atkūrimo darbus po durpių kasimo. Naujausiais duomenimis šiuo metu Lietuvoje natūralios pelkės užima 178,1 tūkst. ha ploto, o tai tesudaro kiek daugiau nei trečdalį visų registruotų durpynų ploto. Aukštumalos aukštapelkė šiaurinėje Nemuno deltos regioninio parko dalyje – pirmoji pasaulyje monografijoje aprašyta aukštapelkė. Daugiau kaip 100 metų trunkantys durpių kasybos darbai rytinėje pelkės dalyje turi neigiamą įtaką neeksploatuojamai rytinei aukštapelkės daliai, kuri nuo 1992 m. yra paskelbta Aukštumalos telmologiniu draustiniu. Šiuo metu draustinyje aptikta 150 augalų rūšių iš kurių net 6 priskiriamos Lietuvos raudonajai knygai. Nuo 2006 m susirūpinta pablogėjusia hidrologine draustinio būkle. Pastatytos 3 užtvankos ant stambiųjų surenkamųjų kanalų ir 12 užtūrų ant smulkesniųjų sausinamųjų kanalų. Šiuo metu Aukštumalos telmologiniame draustinyje sėkmingai veikia dalis senosios sausinimo kanalų sistemos, kuria vanduo iš pelkės bėga į eksploatacijos laukus. Norint išlaikyti pelkėdarai palankias sąlygas, būtina tęsti pradėtus tvenkimo ir pelkės izoliacijos darbus bei derinti juos su vandens lygio monitoringu ir bendrijų aprašymų rezultatais.
Christopher Arthur Cecil Gibson iš Londono ir Nadiežda Bobrova pasakojo apie ūkininkavimo savybes ir problemas, dirbant laukus prie pelkės „Ūkininkavimas šalia saugomos pelkėtos teritorijos“. 20% Christopher žemių yra durpinga. Paskutinieji 3 metai buvo sunkūs, nes negalėjo įvažiuoti į durpingus žemės plotus. Dabar suprato, kad tam, kad įdirbti šią žemę, reikia turėti 1 ar 2 didelius traktorius su dvigubais ratais ar vikšrais. Anksčiau šlapias vietas nusausino. Kai kolektyviniai kolūkiai iširo dauguma nusausintų žemių, iširus melioracijai, tapo drėgnos. Pasauliui reikia maisto. Žemės ūkio paskirties žemė turėtų būti vėl produktyvi, melioruojant iš naujo. Todėl dauguma pelkių visame pasaulyje sausinamos. Tačiau Christopher sutiko, kad natūralios pelkės turi būti saugomos.
Dr. Vaclovas Stukonis iš Žemdirbystės instituto pranešime „Praviršulio botaninio-zoologinio draustinio kerpės“ pristatė Praviršulyje aptiktas kerpes. Praviršulio botaninis draustinis daugiau žinomas kaip paukščiams, ES direktyvų saugomiems drugiams ir ES buveinių apsaugai svarbi teritorija. Taip pat garsi ir tuo kad išlikus viena iš didesnių natūralių pelkių Rytų žemaičių plynaukštėje. Kuri kažkada garsėjo kaip didelių pelkinių masyvų kraštas. Tuo tarpu apie samanas, o ypač apie grybų pasaulį ir jos atskirą grupę susijusią su dumbliais ir melsvabakterėmis (kerpės) duomenų beveik nėra. Mūsų tikslas buvo pradėti šios grybų grupės rūšių inventorizaciją. Iš dabartiniu metu Lietuvoje randamų 600 rūšių draustinyje rastos ir apibūdintos 100 rūšių. Kerpių tyrimai vykdyti trejus metus. Praviršulyje daugiausiai rūšių rasta ant medžių kamienų, kiek mažiau ant akmenų, samanų dangos, dirvožemio. Draustinyje vyrauja dažnos ar vidutinio gausumo rūšys augančios visoje Lietuvos teritorijoje. Retų ir saugomų rūšių – gana mažai. Matyt tai nulėmė antropogeniniai faktoriai, nes ši nedidelė natūralios gamtos oazė iš visų pusių apsupta agrarinio kraštovaizdžio su intensyviu žemės ūkiu. Visi upeliai tekantys per jos teritoriją paversti melioracijos grioviais.
Dr. Daiva Šeškauskaitė pelkę pristatė kitaip – kalboje „Pelkė kalboje - Praviršulio aplinka geolingvistiniu žvilgsniu“. Pranešime pasakojo apie aplink Praviršulio pelkę išsidėsčiusius kaimus ir buvusius bei esančius gyventojus, palyginant praeities ir dabarties situaciją. Surinkus sociolingvistinius duomenis iš aplinkinių kaimų buvo atlikta analizė. Aptarė gyvosios kalbos vardyną – vietovardžius, pravardes bei susisteminti žmonių pasakojimus. Išanalizavus pasirodė, kad vietovardžius žmonės atsimena iki aštuonių kilometrų spinduliu, lankų, daubų, trakų, miškų pavadinimus daug pateikėjų užmiršę. Geriausiai žmonių atmintyje užsifiksavę vietovardžiai, kurie žinomi iš vaikystės, jaunystės. Pravardės buvo vartojamos įvairiai: vienose vietose, kur kaime gyveno dauguma tokią pačią pravardę turintys asmenys – jų buvo daug, kur gyveno įvairiomis pavardėmis gyventojai – ten pravardžių sutinkama mažiau. Pastebėtina, kad tyrinėtame plote moterys vadinamos vyro vardu, pridedant galūnę –ienė: Juozienė, Petrienė, Vacienė.
Aivar Ruukel ir Algis Martsoo iš Estijos Soomaa nacionalinio parko pasakojo apie turizmą pelkėje „Turizmas pelkėse – atvejo studija“. Soomaa nacionalinis parkas apima 390 km². Tai antras pagal dydį Estijoje. Kasmet lankosi apie 45.000 lankytojai, iš jų 10% užsieniečių. Aivar Ruukel ir Algis Martsoo siūlė jų naudojamus batus – slides, vadinamus pelkės batais, pritaikyti turizmui.
Dr. Bernd Gliwa kalbėjo apie laumžirgius „Laumžirgiai pelkėje ir apleistame durpyne – Didysis Tyrulis ir Praviršulio tyrelis“. Laumžirgiai gyvena tik ten kur yra vanduo, nes lervos vystosi tik vandenyje. Gan nemažai rūšių gali tik gyventi pelkėse. Praviršulio tyrelyje aptinkamos aukštapelkinės rūšys ir griežtai saugomos, kaip Nehalennia speciosa, Epitheca bimaculata, Aeshna subarctica. Didysis Tyrulis – visas melioruotas, augmenija panaikinta, aukštapelkės neliko. Bebrų pagalba atsirado daug seklių vandens telkinių, kur masiškai vystosi laumžirgiai. Kai kur atsikuria pelkinė augalija, tarpinės pelkės. Ten gyvena Nehalennia speciosa, tai yra unikalus atvejis, kai šita reta ir pažeidžiama rūšis aptinkama antrinėje buveinėje.
Dr. Reda Iršėnaitė, dr. Vaclovas Stukonis ir dr. Bernd Gliwa pristatė sieninį pranešimą “Praviršulio tyrelio grybai“. Praviršulio tyrelio grybai labai mažai tyrinėti. Kai kurie tipiški aukštapelkiniai bei liūno grybai įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą.
Sargelių bendruomenės centras
Šaukoto seniūnija Šaukoto bendruomenė Papušynio kaimo bendruomenė Gudžiūnų bendruomenės centras Rėmėjai:
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“ projektas „Patrauklios kaimo aplinkos išsaugojimas ir formavimas“, (paraiška NR. 5TP-KK-12-1-010333-PR001)
Sargelių bendruomenės centras. K. 172788069. Sąskaitos nr. LT697300010097195530; Swedbankas. Tel. 8 428 77175. www.sargeliai.org
Rėmėjai:
