Kultūrinė programa Latvijoje!!!
Kultūrinė programa Latvijoje, aplankant Rundalės pilį, Bauskę, Pakruojo šaltinį Lietuvoje!!!
Rundalės pilis - istorinins pavadinimas vok. Schloss Ruhenthal „Ramybės pilis tolumoje“. Rundalės barokinė pilis buvo Kuršo hercogo E.J. Birono vasaros rezidencija. Pilies statybą inicijavo ir finansavo Rusijos carienė Ana Iwanowna. Bironas buvo carienės Anos sekretorius, vėliau rūmų ir oficialus visų rūmų šeimininkas. Carienės prašymu Karl VI Bironui suteikė Šventorios Romos imperijos grafo vardą. Artimas Anos draugas. Carienė Ana Bironui dovanojo didžiules dovanas, ordinus ir mandagų orumą. Carienė Ana davė daugybę pinigų Birono pilių ir rūmų statyboms. Carienė Bironui dovanojo 180 000 talerių nupirkti namus D. Wartenberg.
Bironas 1723 m. vedė Benigna Gottliebe von Trotta gen. Treyden.
Architektas ir statybų organizatorius buvo B. F. Rastrelli. Pirmas akmuo padėtas 1735 m. Statė pilį 268 žmonės iki 1740 m. Dengiant stogą pirmą kartą Kuršžemijoje buvo panaudota alavuota skarda, kuri žvilgėjo saulėje kaip sidabras. Užmanymo buvo atsisakyta dėl brangumo. Rūmuose yra 138 kambariai ir salės. Pagal Rastrelli parko planą pasodinta 328.185 liepų. Po carienės Anos mirties Bironas buvo ištremtas į Sibirą. Petro III ir Didžiosios Katerinos II dėka 1763 m. Bironas su šeima galėjo grįžti atgal. Po E. J. Birono mirties rūmuose gyveno jo sūnus Peter von Biron 1795 m.
1795 m. Kuršo žemės ir Žemgalija pateko Rusijos imperijos sudėtį. Didžioji Katerina rūmus perdavė Valerijonui Zubovui, vėliau perėmė jauniausias jo mylimojo brolio princas Platonas Zubovas. Vėliau rūmai atiteko Šuvalovų šeimai. 1933 m. rūmai atiteko Latvijos muziejui.
Suorganizuota kelionė į Latviją. Kultūrinė programa Latvijoje, aplankant Rundalės pilį, Bauskę, Pakruojo šaltinį Lietuvoje, skatino vietos gyventojų užimtumą ir saviugdą, ugdant vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų kultūrinio-etninio paveldo pažinimą, pilietiškumą ir tautiškumą, didelį dėmesį skiriant šeimos, kaip tautos pamatinį pagrindą sudarančios ląstelės, nuo kurios sveikatos priklauso kiekvieno iš mūsų požiūris į savo tautą, vertybių suvokimą, puoselėjimą.
Įgyvendintos įvairios kultūrinės-etninės, teatrinės edukacinės programos, kuriose dalyviai susipažino su dvasiniu Lietuvos kultūriniu paveldu, ugdant ir brandinant tautines vertybines nuostatas, plečiant lietuviškų tradicijų, papročių pažinimo galimybes, lietuviškumo sąvokos supratimo ribas, ieškant savitų kūrybinių raiškos būdų.
Itin svarbi nuolatinė kūryba, saviraiška, ir bendruomeniškumas – visa tai stiprina vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų asmenines savybes, padedant įgauti pasitikėjimo savimi ir kitais bei drąsiai eksperimentuoti ir ieškoti per atvirą, nuoširdų bendravimą ir santykį su kitais dalyviais bei vadovais, vaikams, jaunimui ir suaugusiems tampant lengvai atrasti naujus gebėjimus bei pomėgius, geriau pažinti save ir kitus. Kiekviena programa turi savo temą, įvykį, idėją. Šios stovyklos temos – tai mitologinės, istorinės, menų, teatro, kultūrinės, literatūros, kalendorinių ir šeimos švenčių, pasakų ir legendų.
Programoje numatytos veiklos padėjo vaikams, jaunimui ir suaugusiems geriau pažinti save ir kitus, rasti atsakymus į esminius žmogaus gyvenimo klausimus, paremti kultūros ir žinojimo pagrindus. Sudaryta programa skatino vaikus, jaunimą ir suaugusius apmąstyti savo šalies ir pasaulio kultūros paveldo įvairovę, visuotines vertybes, jų išsaugojimo ir puoselėjimo būtinybę, ugdė pagarbą savo šalies kultūrai ir tolerantišką požiūrį į fizinius, religinius, socialinius, kultūrinius žmonių skirtumus.
Svarbų vaidmenį vaidino vertybės, o vadovai, savanoriai padėjo vaikams, jaunimui ir suaugusiems ieškoti sąsajų su lietuvių kultūra, tautiniu identitetu. Įvairių veiklų metu dalyviai buvo įtraukiami ir skatinami diskutuoti, apmąstyti ir įtvirtinti savo asmeninį ryšį su lietuvių kalba, istorija ir kultūra, suvokti vertybinius tarpusavio panašumus ir skirtumus.
Veiklos, skatinančios vietos gyventojų užimtumą ir saviugdą, ugdant kartų bendravimą: vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų kultūrinio-etninio paveldo pažinimą, pilietiškumą ir tautiškumą, didelį dėmesį skiriant šeimos, kaip tautos pamatinį pagrindą sudarančios ląstelės, nuo kurios sveikatos priklauso kiekvieno iš mūsų požiūris į savo tautą, vertybių suvokimą, puoselėjimą. Taip pat stiprinančios bendruomenės regioninę ir vietos tapatybę (vietos tradicijų, papročių, tarmių, tradicinių amatų, kultūros paveldo puoselėjimas ir populiarinimas. Nuotraukos dr. Daiva Šeškauskaitė
