Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programa ir LR Žemės ūkio ministerija

Programos informacija

JTVP Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programa (PAF MPP), veikianti 105 pasaulio šalyse, remia bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų projektus, siekiančius išsaugoti pasaulio biologinę įvairovę, mažinti klimato kaitą, žemių degradavimą ir tarptautinių vandenų taršą sutinkamai su darnaus vystymosi principais.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija yra Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija. Žemės ūkio ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas žemės, maisto, žuvininkystės ūkio, kaimo plėtros valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina valstybės politiką šiose srityse.

Projekto dėka bendruomenėje pradėtos auginti Lietuvos juodmargės telyčios bei Žemaitukai

Mūsų projektas

Sargelių bendruomenės centras įvykdė projektą „Praviršulio tyrelio ir natūralių pievų buveinių apsauga, skatinant agrarinės aplinkosaugos ir tradicinės gyvulininkystės plėtrą“, apimantį biologinės įvairovės išsaugojimą ir atitinkantį PAF Mažųjų projektų programos prioritetines sritis. Projektas vykdomas botaniniame zoologiniame draustinyje „Praviršulio tyrulis“, įtrauktame į NATURA2000 tinklą, jo buferinėse zonose bei kitose šalia esančiose Europinės svarbos buveinėse.

Sargelių bendruomenės centras, įgyvendino projektą, finansuojamą PAF MPP ir LR Žemės ūkio ministerijos. Buvo užsibrėžtas tikslas - užtikrinti Natura 2000 teritorijai priklausančio Praviršulio tyrelio ir aplinkinių buveinių ir rūšių apsaugą, skatinant Sargelių ir aplinkines bendruomenes taikyti agrarinės aplinkosaugos priemones ir vystant tradicinę gyvulininkystę, taikant ekstensyvų ūkininkavimą ir gerinant socialinę ir ekonominę situaciją.

Regionas randasi Nevėžio ir Dubysos takoskyroje, Žemaitijos aukšumos rytų pakraštyje. Administraciniu požiūriu bendruomenė įsikūrusi Raseinių rajono šiaurės rytuose, ribojasi su Radviliškio rajonu. Didesnių gyvenviečių nėra – dauguma bendruomenės narių gyvena vienkiemiuose arba mažuose kaimuose ir verčiasi smulkiu žemės ūkiu.

Praviršulio tyrulis – 3310 ha dydžio – vienas iš didesnių draustinių Lietuvoje. Pelkėje miškingumas palyginus didelis – apie 35%.

NATURA 2000 teritorija – Praviršulio tyrelis – nepakankamai apsaugota, melioracijos įrenginiai skatina pelkių išdžiovinimą, eutrofizaciją ir degradaciją. Teritorijai ir retoms rūšims gresia pavojus, naudojamos trąšos, herbicidai. Antropogeninės kilmės pievos ES svarbios buveinės nyksta – apleidžiant jas mišku, krūmais ar taikant intensyvųjį ūkininkavimą.

Projekto metu buvo rengiami seminarai apie biologinės įvairovės išsaugojimą, veislinių gyvulių auginimą, organizuojamos išvykos į kitus rajonus pasisemti patirties, taip pat nupirkti 5 žemaitukai ir 21 telyčios, kurias augina bendruomenės nariai. Kai telyčios ir kumelės turės prieauglį ir bendruomenės nariai jas užaugins iki tokio pat amžiaus kokios buvo gautos, prieauglį padovanos kitiems.

Projekto metu įvykdytos veiklos

1. Užsibrėžta atstatyti Praviršulio pelkės reikiamą drėgmės režimą. Tinkamo pelkės hidrologinio režimo užtikrinimui ir antropogeninės kilmės pievų išlaikymui buvo pastatyta užtvanka. Atsistačius hidrologiniam režimui (5 cm padidėjus pelkės vandens lygiui) sustojo tolimesnė pelkės degradacija, suksecija ir eutrofizacija. Vegetacijos keitimasis matysis tik per keletą metų, ne iš karto aktyvios aukštapelkės plotas padidės. Tikėtina, kad vandens lygis šuliniuose stabilizuosis. Degradavusiai pelkei vieno griovio vandens pakėlimas pagerins sąlygas ekologiniam turizmui. Suaktyvintas pievų buveinių tvarkymas ir ilgalaikės priežiūros mechanizmo sukūrimas. Išsaugotos Natura2000 buveinės (120 ha), taip pat 201 ha pelkės buferinės teritorijos pievos. Užregistruotos rūšys: dvilapio purvuolio (Liparis loeselii) (15 rūšių) (*9080 – 5ha, *91D0 – 4ha, *7110 – 2ha, 7120 – 3ha, 7230 – 2ha), išlaikomos pievų buveinės – saugomų augalų populiacijos – gegužraibinių augalų, vyriškosios gegužraibės (Orchis mascula) ir raudonosios gegūnės (Dactylorhiza incarnata), plaurečiai (Gymnadenia spp.), blandys (Platanthera spp.) (*6530 – 10ha, 6510 – 20 ha, 6410 – 10ha)

2. Įgyvendinta antro uždavinio veikla – tradicinių naminių gyvulių veislių atkūrimas. Bendruomenės gerbūvis padidėjo, įsitraukiant į aplinkosauginę veiklą. Dvidešimt šešiose šeimose pagerėjo socialinė – ekonominė situacija, telyčioms apsiveršiavus, žmonės pristatydami pieną, nors ir nežymiai, padidino savo pajamas. Bendradarbiaujant tarpusavyje ir su kitų bendruomenių ūkininkais pagerėjo socialinė situacija. Gyvuliai auginami Sargelių bendruomenės centro kaimuose: Sargelių, Aukštuoliukų, Burbiškių, Papušinio, Tautušių, Tendžiogalos, Paluknio, Maižiškių. Buvo įsteigta trišalė taryba, kurią sudaro: Tytuvėnų regioninio parko direkcijos vyr. specialistė Deima Pranckūnienė, Raseinių rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Henrikas Medveckas ir Sargelių bendruomenės centro pirmininkė dr. Daiva Šeškauskaitė. Fondui egzistuoti buvo atidaryta projekto tęstinumo užtikrinimo sąskaita. Į trišalės tarybos fondą pateko išmokos už tradicinius gyvulius. Šio fondo lėšos bus naudojamos projekto įgyvendinimui bei tęstinumui užtikrinti. Trišalė taryba nuspręs, kokioms reikmėms naudoti šio fondo lėšas. Ši komisija rinksis vieną kartą per metus arba iškilus poreikiui. Išmokų už tradicinius gyvulius dydžiai yra nustatyti 2007–2013 metų kaimo plėtros programos projekte. Už iš projekto lėšų įsigytus gyvulius gautos išmokos sudaro 12 320 lt. Sąskaitoje taip pat kaupiamas įsigytos technikos amortizacijos mokestis.

3. Pravesta šviečiamoji veikla ir aplinkosauginio sąmoningumo didinimas. Projekto metu įvyko keturi seminarai įvairiomis temomis: gyvulių auginimo, prižiūrėjimo, biologinės įvairovės, kraštovaizdžio išsaugojimo bei aplinkosaugos. Tai „Projekto pristatymas ir seminaras NATURA 2000“, „Telyčaitės, jų auginimas ir priežiūra“, „Žemaitukai, jų auginimas ir priežiūra“. Seminarų metu ūkininkai sužinojo apie biologinės įvairovės, kraštovaizdžio išsaugojimą, kaimo bendruomenių plėtrą, gyvulininkystę, kaimo plėtros programą, jos panaudojimo galimybes, gyvenant šalia saugomos teritorijos. Seminaruose dalyvavo 30 Pagojukų seniūnijos ūkininkų arba siekiančių jais tapti, iš viso mokymuose buvo apie 120 žmonių. Apie bioįvairovės išsaugojimą ir vaistažolių auginimą, įsigyjant tradicinės veislės gyvulius Sargelių bendruomenės centro nariai sužinojo išvykoje į Žemaičių Kalvarijos bendruomenę „Gardai“ bei Babrungo šeimų bendruomenę "Tėviškė”. Išvykose ir jų metu vykdomuose seminaruose dalyvavo 70 žmonių. Vieni gavo žinių, kiti įsitraukė į aplinkosauginę veiklą, pasikeitė požiūris į saugomas teritorijas, padidėjo sąmoningumas ekologiniais klausimais. Baigiamojoje konferencijoje pasidalinta projekto metu įgyta patirtimi, pasiektais rezultatais. Jame dalyvavo projektą rėmę bei prie jo įgyvendinimo prisidėję dalyviai ir partneriai, Tytuvėnų regioninio parko direkcijos atstovai, vietos bei rajono valdžios institucijų, žiniasklaidos atstovai, Sargelių bendruomenės centro nariai – iš viso 80 dalyvių. Surengta mokomoji šešių dienų stovykla Sargelių bendruomenės ir aplinkinių bendruomenių nariams. Žemdirbystės instituto žolių selekcijos skyriaus mokslinis darbuotojas Vaclovas Stukonis papasakojo apie Praviršulio pelkę, parodė retus augalus, supažindino su Natura2000 Praviršulio draustinyje augančiais saugotinais augalais, pavedžiojo po pelkę. Dalyviai įsijungė į biologinės įvairovės tyrimus ir konkrečių gamtosauginių priemonių taikymą, rinko įvairių natūralių pievų žolynų sėklas. Bevaikščiodami po Praviršulio pelkę stovyklos dalyviai surinko šiukšles, kurias išvežė Pagojukų komunalinio ūkio traktorius. Taip pažeistoje teritorijoje atkūrė biologinę įvairovę. Stovyklos metu pagerinta ekologinio turizmo ir pažintinės veiklos infrastruktūra. Žmonės įvertino – kokią gražią gamtą turi aplink save. Stovyklai rengti buvo gauti visi reikiami leidimai, užtikrinta sauga ir sanitarinės sąlygos.

4. Vienas iš svarbių užsibrėžtų uždavinių – mokslinių tyrimų atlikimas. Lietuvos hidrotechnikos ir žemėtvarkos inžinierių sąjungos konsultantas technikos m. dr., hidrotechnikos inžinierius Bronislovas Ruplys išmatavo hidrologinio režimo poveikį: vandens lygis, debetas, pH ežere. Hidrologiniais skaičiavimais pagrindė Praviršulio pelkėje esamą užtvanką, kuri užtikrins reikiamą pelkės drėgmės režimą ir poveikį vietos augalijai. Tyrimai apie vietinių žmonių pelkės išteklių naudojimą leido sužinoti apie pelkės išteklių reikšmę maistui, vaistams aplinkiniams gyventojams. Suregistruotos pievose atitinkančios Natura 2000 buveinės ir rūšys buvo pagrindas projekto poveikio monitoringui užtikrinti. Sužymėtos retų augalų augimvietės, nustatytos populiacijos. Visa tai atliks ne tik šių augalų populiarinimo veiklą, bet teiks naudą kitiems moksliniams tyrimams. Šiose teritorijose esančių vertybių išsaugojimas, etnobotanikos, esamų rūšių ir buveinių tikslesnis nustatymas ir surašymas užtikrinamas nenutraukiant jose ūkinės veiklos. Vykdomi moksliniai tyrimai, padėjo pristatyti Praviršulio draustinio esamą padėtį. Tyrimo metu Sargelių bendruomenės nariai turėjo progą susipažinti su taikomomis metodikomis.

5. Informacijos ir patirties skleidimas – projekto matomumas ir vertė. Dr. Daiva Šeškauskaitė parašė ir išspausdino 4 straipsnius apie projektą laikraščiuose: „Alio, Raseiniai“, „Naujas rytas“, „Raseinių žinios“, internetinėje svetainėje www.bendruomenes.lt, raseiniai.lt. Dr. Daivos Šeškauskaitės ir dr. Bernd Gliwos straipsnis apie Praviršulio tyrelyje esančią biologinę įvairovę išspausdintas žurnale „Apie gamtą“, apie drugelius - žurnale „New and Rare for Lithuania Insect species“. Buvo sukurta ir paleista internetinė svetainė www.sargeliai.org. 5000 žmonių gavo informaciją apie aplinkosauginį švietimą ir sužinojo apie NATURA2000 teritorijoje esančią Praviršulio pelkę, apie Sargelių bendruomenės centro vykdomą projektą. Projekto renginiuose, seminaruose, stovyklose dalyvavo įvairių profesinių sričių žmonės, žiniasklaidos atstovai. Tvarkymo darbų ilgalaikiškumui užtikrinti įsigyta pievų ir pelkių priežiūros technika: šienapjovė ir priekaba. Švietėjiškiems darbams, informacijos sklaidai įsigyta “multimedia”.

Sargelių bendruomenės centras, įvykdęs projektą „Praviršulio tyrelio ir natūralių pievų buveinių apsauga, skatinant agrarinės aplinkosaugos ir tradicinės gyvulininkystės plėtrą“, LIT/OP3/02/06/06, dėkoja Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programos koordinatorėms Nedai Leonavičiūtei ir Ingai Ringailaitei ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijai, taip pat Raseinių ir Radviliškio savivaldybėms už suteiktą finansinę ir visokeriopą paramą.

Projektas plečia žemaitukų auginimą.

Sutarties pasirašymas Vilniuje.

MPP apie finansuojamus projektus (www.undp.lt)

• Login