Vykę seminarai
- „Žemaitukai ir jų auginimas„ – pravedė Baisogalos Gyvulininkystės instituto darbuotoja dr. Valė Macijauskienė
- „Telyčios ir jų auginimas“ – pravedė Baisogalos Gyvulininkystės instituto darbuotoja dr. Rūta Šveistienė
- „Projekto pristatymas ir seminaras NATURA 2000“
Įsigyta
- 21 telyčios
- 4 žemaitukų veislės žirgai (kumelės Kaskada, Karjera, Kamanta ir eržilas Kankorėžis)
- 1 stambiųjų žemaitukų kumelė Mimoza
Projekto pristatymai
- 2007 sausio 11 d. vyko Sargelių bendruomenės centro projekto „Praviršulio tyrelio ir natūralių pievų buveinių apsauga, skatinant agrarinės aplinkosaugos ir tradicinės gyvulininkystės plėtrą“ pristatymas Sargelių bendruomenės centro salėje Papušinio km.
Kiti pasiekimai
Liepos 5 dieną
- vyko tilto ir užtvankos statymas ant iš ežero „Praviršulis“ ištekančio nenatūralaus griovio. Sargelių bendruomenės centro vyrai surentė užtvanką ir pastatė tiltą. Taip įvykdytas vienas iš uždavinių – tinkamo pelkės hidrologinio režimo užtikrinimas ir antropogeninės kilmės pievų išlaikymas.
- Žemdirbystės instituto žolių selekcijos skyriaus mokslinis darbuotojas Vaclovas Stukonis papasakojo apie Praviršulio pelkę, parodė retus augalus, supažindino su Natura2000 Praviršulio draustinyje augančiais saugotinais augalais, pavedžiojo po pelkę. Bevaikščiodami po Praviršulio pelkę bendruomenės nariai, jaunimas ir svečiai surinko šiukšles, įsitraukdami į aplinkosauginę veiklą.
Pasiruošimas projektui
Prieš pateikiant projektą, buvo surengta eilė susitikimų.
Spalio 6 diena
Sargelių bendruomenės centras organizavo ataskaitinį susibūrimą Papušinio km., keturbučio salėje. Buvo pristatyta bendruomenės veikla ir projekto „Praviršulio tyrelio ir apylinkių natūralių buveinių tinkamos apsaugos būklės užtikrinimas, taikant ekstensyvų ūkininkavimą“ rengimosi etapai, ruošiantis dalyvauti Jungtinių Tautų vystymo programos Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programose ir Žemės ūkio ministerijos finasuojamuose projektuose.
Dalyvavo Sargelių bendruomenės centras, aplink bendruomenės teritoriją gyvenantys žmonės, Raseinių savivaldybės atstovai – vicemeras Linas Dargevičius, Kaimo reikalų skyriaus viršininkas Arvydas Žukauskas, Kaimo reikalų, ekologijos ir teritorijų planavimo komiteto pirmininkas Česlovas Kenstavičius, Tytuvėnų regioninio parko direkcijos atstovai: Vytautas Stonys, ekologė Deima Pranckūnienė, Baltijos labdaros fondo atstovė – Gražina Mongirdienė, svečiai iš Raseinių ir Radviliškio bendruomenių: Vosylišlio, Šaukoto bendruomenės pirmininkė Gražina Brusokienė (Radviliškio raj.), Papušynio kaimo bendruomenės pirmininkė Vilija Kunickienė (Radviliškio raj.) ir kt.
Lapkričio 20 diena
Praėjus PAF MPP fondo atrenkamuosius etapus, buvo pateiktos pastabos. Jų išsprendimui buvo nutarta suorganizuoti dar vieną svarbų susitikimą–aptarimą „Praviršulio pelkė – biologinė įvairovė ir išlikimas“ VĮ Radviliškio miškų urėdijoje.
Dalyvavo VĮ Radviliškio miškų urėdijos urėdas J. Eismontas, urėdo pavaduotojas miškininkystei Egidijus Barčkus, Radviliškio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Audrius Savickis, ekologas Petras Kuraitis, VĮ Raseinių miškų urėdijos urėdo pavaduotojas Remigijus Mikelaitis, Tytuvėnų regioninio parko direktorius Vytautas Stonys, ekologė Deima Pranckūnienė, PAF MPP fondo atstovė Julia Smiskal, Kauno RAAD Aplinkos ministerijos departamento Raseinių r. agentūros vyr. specialistas Valdas Stoškevičius, Lietuvos Žemės ūkio universiteto Miškininkystės katedros docentas Kęstutis Pėtelis, VĮ Raseinių Pikčiūnų girininkijos girininkas Albertas Tolevičius, Šaukoto bendruomenės atstovė Vitalija Augustienė, Radviliškio savivaldybės Šaukoto seniūnas Albinas Augustis, Papušynio kaimo bendruomenės pirmininkė Vilija Kunickienė, Gruzdžių Žemės ūkio mokyklos mokymo centro botanikė Airina Šulskienė, Lietuvos Žemdirbystės instituto darbuotojas Vaclovas Stukonis, Sargelių bendruomenės narė Ilona Andzelytė, Sargelių bendruomenės centro pirmininkė dr. Daiva Šeškauskaitė.
Susitikimo metu aptarta:
- Parengto Sargelių bendruomenės centro PAF MPP ir Baltijos labdaros fondams projekto „Praviršulio tyrelio ir natūralių pievų buveinių apsauga, skatinant agrarinės aplinkosaugos ir tradicinės gyvulininkystės plėtrą“ pristatymas ir aptarimas.
- Daiva Šeškauskaitė pristatė norimą vykdyti projektą. Taip pat pastebėjo, kad Valstybinio audito ataskaitoje saugomų teritorijoje tinklo „NATURA 2000“ steigimas Lietuvoje“ pateikiami preliminarūs tvarkymo darbų įkainiai, taikomi darbų sąmatoms apskaičiuoti 2006-2010 metams. Daugiausiai lėšų gamtotvarkos priemonėms prireiks Praviršulio tyrulio Gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įvykdyti (1 335 tūkst. Lt.). Hidrologinio režimo atstatymo projekto parengimas kainuos 50000 Lt. Tuo tarpu bendruomenė užtvanką pastatys dirbdami savanoriškai, padedant Pagojukų komunaliniam ūkiui, Raseinių Pikčiūnų girininkijai.
- Reikiamų dokumentų, norint Praviršulio pelkės pakraštyje užtvenkti iš Praviršulio pelkės ištekantį griovį, pasiaiškinimas ir atitinkamų raštų pasirašymas. Po susitikimo dalyviai pasirašė Saugomų teritorijų tarnybai, Tytuvėnų regioninio parko direkcijai ir Jungtinių Tautų vystymo programos Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programai skirtame rašte.
- Siūlomo statyti stendo apie Praviršulio tyrelį pristatymas. Jį buvo siūloma įrengti Raseinių rajone, prieš įvažiuojant į pelkę. Pasigirdo įvairių nuomonių kalbant apie rekreacinę zoną. Vieniems į turizmo plėtojimo sąvoką įeina ir uogautojai, ir grybautojai, ir žvejai, ir medžiotojai, kurie bendrai šiukšlina ir kenkia gamtai. Kiti siūlė kuo mažiau rengti informacinių ženklų, kurie populiarintų Praviršulio pelkę, negerinti kelių, įvažiavimo prie ežero, taip išsaugant draustinį. Pasigirdo nuomonių ir tik apie uogautojų šiukšlinimą, kai čia pat buvo pastebėta, kad ir medžiotojai ar žvejai taip pat palieką jų nemažas krūveles. Draustinis bus apsaugotas, kai kuo mažiau vaikščios lankytojų.
- Aplinkinių bendruomenių ir gyventojų švietimas ir įtraukimas į bendrą Praviršulio pelkės išsaugojimo veiklą: bioįvairovės išsaugojimas, trąšų mažinimas, ekologinio ūkio skatinimas Praviršulio pelkės prieigose. Aplinkosauga neįmanoma be aplinkinių žmonių!
- Vyko pasisakymai. Radviliškio, Raseinių savivaldybių atstovų, Radviliškio, Raseinių urėdijų atstovų, LŽŪU Miškininkystės katedros docento Kęstučio Pėterio, Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovų, Tytuvėnų regioninio parko direkcijos atstovų, bendruomenių atstovų, visų dalyvaujančiųjų prielaidos ir pasiūlymai dėl Praviršulio pelkės išsaugojimo ir dėl užtvankos statymo darbų. Ilgai diskutuota dėl užtvankos pastatymo Raseinių Radviliškio rajonų susikirtimo vietoje, norint pakelti hidrologinį režimą tyrelyje. Dauguma vieningai pritarė šio įrenginio statybai, Egidijus Barčkus pasiūlė atlikti tyrimą. Toks tyrimas numatytas projekto eigoje. Vytautas Stonys reziumavo užsitęsusią diskusiją, kad Praviršulio tyrelio siūlomame gamtotvarkos plane yra numatyta hidrologinio režimo atstatymas visoje BAST teritorijoje. Petras Kuraitis pasakojo apie jau pastatytą užtvanką netoli ežero, kuri buvo išgriauta, o vėliau atstatyta bebrų. Jo žodžiais tariant, šio griovio, ištekančio iš Praviršulio pelkės užtvenkimas, yra tik kosmetinis veiksmas pelkėje, nes tai tik vienas iš daugelio aplink pelkę iškastų melioracinių griovių. Taip pat ekologas pastebėjo, kad Praviršulio pelkės dabar nebebūtų, jei ne Chlevickas Jurgis. Apie 1970 m. intensyviai kasant durpes, jis visaip stengėsi priešintis šiai invazijai į pelkės sausinimą: rašė raštus į ministerijas, aiškino sausinimo žalą, netgi piestu stojo prieš traktorių vikšrus. Ir, durpių kasimas Praviršulio tyrelyje buvo sustabdytas.
- Medžioklės ir medžiotojų būrelių klausimas botaninio zoologinio draustinio „Praviršulio tyrulis“ prieigose. Dalyvius sudomino Kęstučio Pėterio pasakojimas apie studentams vykdomą mokymo programą tyrelyje. Studentams vieną kartą per savo mokymosi laiką leidžiama nušauti žvėrį. Įdomiausia mintis nuskambėjo apie vilkus: Praviršulio pelkėje yra 12 vilkų. Praviršulio tyrelio draustinis yra botaninis–zoologinis (Radviliškio r. ir Raseinių r.) skirtas Praviršulio aukštapelkės, jos retų augalų ir gyvūnų apsaugai, nors Pėteris tvirtino, kad žvėris leidžiama šaudyti.
Bendruomenių atstovai iš Radviliškio savivaldybės džiaugėsi Sargelių bendruomenės centro veikla ir išreiškė norą taip pat vykdyti panašius projektus ateityje.
Posėdžiautojai išsiskirstė gerai nusiteikę, kiekvienas išsinešė nors dalelę gerų norų, o ateityje gal ir gerų darbų atsineš į Praviršulio tyrelio botaninį–zoologinį draustinį, siekiant išsaugoti jį sau ir ateities kartoms.