Sargelių bendruomenės centras, vykdantis projektą “Praviršulio tyrelio ir natūralių pievų buveinių apsauga, skatinant agrarinės aplinkosaugos ir tradicinės gyvulininkystės plėtrą“ LIT/OP3/02/06/06, bendrai finansuojamą Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programos ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, organizavo stovyklą „Mes – gyvenantys gamtoje“ 2007 07 01–07, Sargeliuose, Raseinių raj. Stovyklą taip pat finansavo Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuriam pristatytas projektas “Mes – Lietuvos jaunimas”, Nyderlandų fondas R.C. Maagdenhuis „Mes – gyvenantys gamtoje“, Raseinių savivaldybės „Sveikame kūne – sveika siela“.
prasidėjo konkursu ir orientacinio sporto rungtynėmis „Lietuvos žemėlapis“. Iš ryto pliaupė lietus, tad organizatoriai nesitikėjo sulaukti daug svečių. Prieš renginį debesys prasisklaidė ir įdienojus jau švietė saulė. Be lietaus išsilaikė visa diena, nors atvykusieji iš Žaiginio pasakojo apie žliaugiantį lietų. Sveikinimo žodį tarė Raseinių rajono meras Kęstutis Skamarakas, dalyvius ir svečius sveikimo Gudžiūnų Pauliaus Rabikausko pagrindinės mokyklos direktorė Irina Jančiukienė, Gražina Pečkaitienė, dr. Daiva Šeškauskaitė, Tarosų bitininkai. Konkurse „Lietuvos žemėlapis“ buvo kviečiama kurti Lietuvos žemėlapį įvairiausia pateiktimi: piešiniu, grafika, lipdymu, drožyba, keramika, instaliacija, dėlione. Populiariausia buvo piešimas, instaliacija, lipdant augalus ir lipdymas iš specialios lipdymo masės. Raseinių menininkų bendrijos „Pegasas“ narė Gintarė Borkertaitė konkurso dalyviams siūlė piešti Lietuvą, kokią jie mato, pažįsta ir žino, o vėliau visi piešiniai be instaliacijos buvo sudėliotos bendrame Lietuvos žemėlapyje.
Vieni piešė, o pasirengę ieškoti Lietuvos miestų Sargelių apylinkėse, pustėsi delnus. Orientacinio sporto rungtynėse „Lietuvos žemėlapis“ reikėjo surasti Lietuvoje esančias, orientacinio sporto žemėlapyje nurodytas vietas ir pasižymėti žemėlapyje pažymėtų vietų ženklus. Aštuonios komandos iš Sargelių, Papušinio, Žaiginio, Gudžiūnų (Kėdainių raj.), Raseinių aktyviai siekė tikslo – ieškojo tai ant medžio šakos, tai prie kelmo pririštus ženklus. Kas tingėjo bėgioti, kojas miklino jodinėjant ant žemaitukės Kaskados, kurią centras neseniai nusipirko iš PAF MPP ir ŽŪM finansuojamo projekto lėšų. Prie aptvaro eilė nemažėjo, tiek buvo norinčių išbandyti jojimo meną. Gudresni ne vieną kartą pajodinėjo. Belaukiantiems eilėje Kaulakių mergaitės dainavo, o Gudžiūnų vaikinai grožėjosi. O čia ir pirmoji orientacinio sporto „Lietuvos žemėlapis“ komanda atbėgo – tai matininko Rimkaus vadovaujama grupė. Čia vaikščioja, matuoja, žymi, kiekvieną medį apglosto, – nenuostabu, kad laurus pelnė. Antrieji – Gudžiūnų komanda, vadovaujama botaniko Vaclovo Stukonio. Aukštas kaip šaukštas, tai nesunku ne tik medžius matyti, bet ir kelrodžiu būti. Tretieji atbėgo Gudžiūnų jaunimas, o ketvirtieji – Sargelių. Ką darysi, kova garbinga, savo miške Lietuvą atrasti reikėjo: iš Vilniaus į Marijampolę, o iš Klaipėdos į Šiaulius reikėjo nukakti. O dovanų užteko visiems: ir orientacinio sporto rungtynių nugalėtojams, ir konkurso dalyviams.
Lietuvos žemėlapį iš gėlių kūrė ne tik Daiva Šeškauskaitė, jai padėjo visi – gėlėmis ant žemės išbraižyti Lietuvos žemėlapio kontūrai pakvietė visus bendram ratui – mes dar čia, mes dar Lietuvoje, dar neišskridę geresnės duonos ieškoti, brangesnio pinigo užsidirbti. Šių žmonių dėka Lietuva gyva!
Šventė baigėsi linksmybėmis ir vaišėmis. O gardėsius gamino Sargelių bedruomenės centro šeimininkės: Jūratė Rimkienė, Lina Martišiūtė, Janina Stoškienė, Dana Stiegienė, Genutė Gudžiūnienė.
iš Rumšiškių atvykusi vilnos vėlimo būrelio vadovė Lorita Kulakauskienė mokė iš vilnų karolius gamintis, paveikslus veltis. Miklios vaikų rankos rodė stebuklus – beveliant atsirasdavo kamuoliukas. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos dėstytoja Vaida Vaitkutė Eidimtienė mokė piešti ant puodukų. Išpieši ant puoduko savo piešinį ir nenusiplauna – darbo vaisiaus puoduku ne tik gali grožėtis, bet ir arbatą gerti. Dailidė Povilas Penkaitis mokė skulptūras drožti. Buvo įdomu stebėti jo rankose gimstantį kūrinį. Ilgai laukti nereikėjo – per pusvalandį žirgo galva stovėjo išdrožta.
atvyko forumo teatras iš Vilniaus, vadovaujamas Raimondos Agnės. Jie parodė spektaklį apie mus supančią aplinką. Kartu su publika, kuri buvo itin aktyvi, sprendė svarbius klausimus: ką daryti su vis didėjančiomis šiukšlėmis, ar jas rūšiuoti, ar šiukšlinti yra gerai, ar mes valgome sveiką maistą ir kas yra sveikas maistas? Visiems labai patiko, o mielas akimirkas buvo verta užfiksuoti.
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos dėstytoja Vaida Vaitkutė Eidimtienė mokino vitražus lipdyti. Tik nelengvas darbas, daug kantrybės reikalaujantis. Kaip jau įprasta, jau ketvirtos stovyklos metu, buvo piešiama. O šį kartą norintys dalyvauti piešinių konkurse „Aš ir žemaitukas“, organizuojamą Žemaitukų asociacijos, piešė arklį. Pernai pabandę, šiemet jaunimas savo įgūdžius tobulino batikos srityje. O kai šalia nepavargstanti Vaida Vaitkutė, kiekvienam patarianti ir pritarianti. Tai ir batikos darbai švyti. Iš Dzūkijos atvažiavusi Rita Vaickelionienė mokė lipdyti molio dirbinius. Beminkant molį, atsirado skulptūrėlės, puodukai, lėkštutės.
vyko tilto ir užtvankos statymas ant iš pelkėje esančio ežero „Praviršulis“ ištekančio griovio, kuris buvo iškastas, ne natūralus. Sargelių bendruomenės vyrai surentė užtvanką ir pastatė tiltą. Bedirbant atvažiavo mašina. Išlipus moteris, iš mašinos išsikėlė lentą, permetė ją per griovį ir nuėjo uogauti. Grįžus rado tiltą, bet jos nuostabos nieks nematė. Žemdirbystės instituto žolių selekcijos skyriaus mokslinis darbuotojas Vaclovas Stukonis papasakojo apie Praviršulio pelkę, parodė retus augalus, supažindino su Natura2000 Praviršulio draustinyje augančiais saugotinais augalais, pavedžiojo po pelkę. Bevaikščiodami po Praviršulio pelkę surinko šiukšles.
atvykusi narė iš Babrungo seniūnijos šeimų bendruomenės „Tėviškė“, vadovaujamos Janinos Danielienės, mokė pintis krepšius, dėklus, lėkštes iš įvairių augalų. Užbaigiant pynimų dieną buvo surištas žirgas – žemaitukas. Jūs abejojate? Tikrai jis.
buvo numatyta ekskursija po Raseinių Dubysos ir Tytuvėnų regioninius parkus. Lietus žliaugė, tad keitėme maršrutą. Dėkingi Raseinių rajono savivaldybės merui Kęstutis Skamarakui bei švietimo skyriaus vedėjui Jonui Tamošaičiui už suteiktą transportą, išvykome į Betygalą. Pabuvojome Betygalos muziejuje, akmenų paslaptis atskleidė muziejininkė. Kai kas trinkelėmis kiemą grindžia, o kai kas po vieną akmenį iš visų pasaulio kraštų namo tempia ir savo triūsu muziejų įkuria. Be mašinos ir be pinigų. Atspėk kas? Marijona Birutė Navakauskienė. Dėkui jai. Prasiturtinę pasakojimais pasukome link Betygalos tilto. Ir išbandė tiltas mus, o mes – jį. Atlaikė. Dar stovi.