2015-04-22
25-04-2015 on the hill Babilonas should be Spring fest Jore!
Programa
Balandžio 24 d. vakaras – tie, kas nori siūtis rūbus, pagiedoti, atlikti naktines apeigas. Name yra 12 lovų, bet namas dviejų galų, gali tilpti ant grindų daug žmonių su miegmaišiais.
Balandžio 25 d. šeštadienis.
Ryte atvykstame visi, jei įmanoma. Tie, kas dalyvaus tvarkyme šventinės vietos, daug daugiau patirs gerų emocijų ir nuotaikos, ir gaus daug gėrybių iš gamtos.
Aukojimai
Protėvių pagerbimas
Įšventinimas naujų narių ar norinčių būti gamtos paliesti
Margučiai, stipriausio margučio rinkimai
Šokinėjimai, šokimas lenton
Šventos apeiginės duonos kepimas, apeiginių bandelių kepimas virš aukuro
Apeiginė sriuba
Apeiginės kiaušinienės kepimas. /Reikia keptuvių, kiaušinių/
Vakare, temstant einame prie upelio. Pavasarinis apsišvarinimas. Vandens apeiga.
Balandžio 26 d. sekmadienis. Kelionė į pelkę aplink ežerą arba giliai į pelkę, pagal poreikį. Pamatysite bundančią nepaliestos gamtos dalelę, pasisemsite jėgų švarioje vietoje. Jei šeštadienį Perkūnas griaudės ir apvaisins žemę – maudysimės.
Kas yra tvarkymas ir paruošimas šventvietės?
Šventvietės sutvarkymas, apžiūrėjimas, apėjimas.
Aukuro papuošimas žalumynais, verbomis, juostomis.
Vartų darymas, pynimas žolynais ir statymas.
Ugniavietės paruošimas. Malkų ir aukojimui skirto maisto ir gėrybių atsinešimas prie aukuro. Bendrai šventinei, apeiginei sriubai skirtų komponentų atsinešimas, pasiruošimas.
Laužo sukrovimas, paruošimas.
Ilgų sūpynių pakabinimas.
Medžių išrinkimas apeigoms ir paruošimas.
Apeiginiam margučių ridenimui paruošimas vietos.
Apeiginiam voliojimuisi paruošimas vietos.
Apeiginiam įšventinimui pasiruošimas.
Kur karaliai vaikšto pastatymas.
Jei būtų norintys jungtuvėms – būtinai praneškite anksčiau.
Šventės pradžia –12 val.
Dar yra laiko – pasisiūkite rūbus senovinius, kurie lengvai siuvami, nors skarą. Jei bus noras, galite ir rankomis pasisiūti arba atvažiuokite penktadienį, nuvesiu pas siuvėją. Tik atsivežkite medžiagos.
Reikia atsivežti:
Margučiai, rankšluosčiai margučių ridenimui.
Staltiesės stalui ir margučio kilojimui.
Juostos norams užrišti ant pavasarinių medžių šakų.
Būtų nuostabu, jei atsirastų norintis išskaptuoti Jorei skirtą stabą – paminklą.
Maisto bendram stalui – labai prašau ir siūlau - vežkite tik savo gamintą maistą. Bendrai sriubai truputį daržovių, kruopų. Turi atsivežti visi po truputį.
Aukojimui skirtą maistą ar daiktus.
Norintys būti įšventinti ar tapti gamtos mylėtojais, ar romuviečiais atsiveža naujus lininius marškinius, savo šviesos (žvakė ar supintas siūlas, ar supinti žolių siūlai, ar kempinė, ar titnago, norint išmokti įskelti savo ugnį), įšventinime aukojimui skirtą dalį, krivulę, jei tokią rasite ar turėsite – galima bus ieškotis miške – gal savaime rasite.
Registruotis daiva.seskauskaite@gmail.com, tel. 869945718
Programa 10 val. tvarkome šventvietę. Aukuras papuošiamas. Pastatomi papuošti vartai.
11-12 val. Renkasi šventės dalyviai. Šventinė eisena į šventvietę. Pučiami ragai, mušami būgnai
12 val. Šventės pradžia. Plaunasi rankas, veidą. Dalyviai eina per papuoštus vartus. /Rankšluosčiai, ąsotis, vanduo./
Aukuro uždegimas. Kriviai, vaidilutės uždega šventąją ugnį. Gamtos budimas – turime uždegti su titnagu ir sausomis žolėmis, arba tik medis į medį. Bandom pasimokyti ir tai padaryti.
1.Gabijos, ugnies palaiminimas. Šventa duona rankšluostyje, alus arba midus eina aplink ratu. Kaip tai vyksta? Visi stovi ratu. Vaidilė Daiva eina ratu aplink aukurą – paragauja ir paaukoja – nulieja žemei, ugniai ir pati paragauja Gabijai skirto maisto ir gėrimo ir atsistoja į ratą. Tada kiekvienas šventės dalyvis išeina iš rato – eina ratu aplink aukurą, aukoja ir ragauja. Sukasi ratu aukojimas, sukasi. Gal jau galime laikyti šventą ugnį rankose? Vaidilė laimina ugnimi.
Dalyviai vienas kitam dėkoja, linki.
/ Aukojama šventajai ugniai: duonos raugo, duonos, alaus, kiekvieno gabalėlio maisto ką atsivežėte /
Gabija yra ugnies deivė, o per ugnį mes laiminame, būname palaiminti, aukojame kitiems dievams, šventinamės, šventiname kitus, šokame aplink ugnį, buriamės, buriame kitus, pranašaujame ateitį, surišame du žmones per jungtuves, uždegame jiems jų pirmą židinį. Po šventės parsinešame ugnies deivės žarijų arba pelenų. Tai palaiminimo dalis. Kas norite parsinešti ar parsivežti – atsivežkite tam skirtą indą.
Giesmės: Tūto Gabija, tūto
1.1.Saulė – gyvybės nešėja, šviesos teikėja. Ją nukalė ir į dangų įmetė kalvis, Teliavelis. Saulės simbolika – apskritimas ar apskritime lapai - ryški visuose meno kūriniuose.
Aukojama saulei šlakstant vandeniu. Vanduo prieš ugnį pašventinamas. Vaidilė, krivis visus šventina vandeniu.
Aukojimas. / Simbolika – apvalūs gintariniai, žalvariniai, mediniai diskeliai, suskirstyti į daugelį narelių./
2.Perkūnas. Jam aukojama maži vaškiniai, mediniai kirvukai skambinant varpeliu. Varpelis (Warpulis) laikomas tuo dievu, kuris, trankantis perkūnui, griausmą danguje kelia.
3.Dievų Motina. Dievų motinos tikėjimo ženklas - šernų statulėlės, atvaizdai, kurie atstoja ginklus ir gina nuo visko. Deivės garbintoją apsaugo net mūšyje. Senosios Europos panteonų figūra, valdanti visus vaisingumo ir regeneracijos vyksmus. Simbolika – šernų ir stambios dievų motinos gintarinės, medinės, žalvarinės, titnago statulėlės.
3.3.Atnašaujama Žemynai. Žemyna – žemės derlingumo, vaisingumo, augalų augumo deivė. Žemynėliaujama - Žemynai nupilama alaus, numetama trys kąsneliai visų valgių. Tariama: Žemynėle, Žiedkelėle. Žydėk rugiais, kviečiais, miežiais ir visais javais būk linksma. Dievel, ant mūsų ir prie tų mūsų. Piktą žmogų pro šalį nukreipk. Žemynėle, žiedkėle, pakilėk mūsų rankų darbus. Šiuos palinkėjimus, labinimus galima sakyti nuliejant Žemynai. Pašlakstomi alumi žmonės liepos šlakstyne – liepos šakomis. Simbolis – pilnas, užštrichuotas rombas.
Mušimas lenton. Paruošta didelė pakabinta lenta ir baslys mušimui. Praskilus margučiui atsiranda gyvybė. Mušimui pranešame apie naują gyvybę. Visi muša į lentą. Gali būti kelios lentos.
Mušant lenton aukojama Okopirmui. Praamžis, Prakorimas, Nunadievis, Okapirmas – jiems aukojama, kad jie sukūrė visatą ir pasaulį. Aukščiausieji dievai.
Mušama lenton ir voliojamasi nuo kalno. Kuo daugiau pasivoliosi – tuo būsi sveikesnis. Galima susidaužti vienas su kitu, jei dažnai serga – būtinai voliojantis persiversti per galvą. Tam reikalui kas negali ant žolės paimama stora lazda ir du laiko – vienas verčiasi per lazdą.
4.Aukojimas Jorei.
Giesmės: „Jurja“. Šaukimas oran – kas garsiau pašauks. Pavasario šaukimas. Pavasarinės rasos šaukimas. /Žalumynai, sudaiginti grūdai, vanduo, sula, kiaušiniai /
Šokimas lenton. Turi būti paruošta dvi lentos, vienas šoka, kitas užšoka. Gali būti kelios šokimo lenton vietos, ad galėtų daugiau dalyvių pabandyti.
5.Patrimpas – vaisingumo, derlingumo, pavasario, žalumos, javų, visokeriopos sėkmės dievas. Jis lemdavo laimę kare ir žmonių gyvenime. Patrimpas pavaizduotas jaunas žmogus mėlynais rūbais, be barzdos, su varpų vainiku ant galvos, linksmas, - jis buvo javų dievas. Patrimpo ženklas - gyvatė, ji dideliame puode vaidilučių penima pienu ir laikoma uždengta javų pėdais. Aukojama pienas. Patrimpas padarytas iš javų pėdo arba javų pėdas vaizduoja Patrimpą. Jeigu kas turi gyvatę ar žaltį – atsivežkite, jei ne – aukosime ant javų pėdo. Pilamas pienas ant Patrimpo – javų pėdo. Visi garbingai gali aukoti pieno Patrimpui. Paaukojus pieno galime Patrimpą – žalumos dievą papuošti įvairiais žalumynais, šakelėmis, vainikais.
Einama ratu aplink Patrimpą ir giedama „Didysie mūsų, Dievaite mūsų.
Moterys, norinčios vaikų ypač aukodamos prašo Patrimpo. / Patrimpo aukojime reikia: javų pėdo, pieno, žalumynai, šakelės, vainikai.
Didysie mūsų, Dievaite mūsų. Čiūta, rūta, Čūtela, rūtela. Mūsų! Dovanok raktus, Nupint vainikus. Vainikus! Sujunk mumis, Priglausk mumis. Mumis! Didysie mūsų, Dievaite mūsų. Mūsų! Sutark, Priglausk, Raktelėms rausk. Rausk!
Lada, Ladu, Ladona, Didis Lado (Dzidzis Lado) – tai vaisingumo, grožio ir meilės dievai, tekamo amžiaus merginų ir moterų globėjai, vedybinių ryšių ir santarvės saugotojai. Dainuojama: lado, lado, lado, Didis musu Dewie! Aukojama balti išromyti gaidžiai, plojant rankomis:
Margučių ridenimas ant rankšluosčio ir daužymas šventoje Gabijoje.
Paruošta rankšluostis, kiekvienas turi po margutį ar daugiau margučių. Laimėjęs stipriausią margutį supamas paklodėje, o laimėtojas aukoja savo laimėtą margutį. Jei nevedęs gali padovanoti savo nusižiūrėtai merginai. Stipriausias likęs kiaušinis daužomas iškilmingai virš aukuro, virš ugnies: vaidilė laiko tvirčiausią margutį virš ugnies, kas turi nesudaužytus margučius bando laimę sudaužti. Kas sudaužia laimėtą ridenime margutį, jis laiko savo margutį virš šventos ugnies. Stipriausias margutis – kilojamas staltiesėje. Patį stipriausią likusį kiaušinį reikia mesti į viršų virš aukuro taip, kad jį visi sugautume. Margutis palaikomas visų rankose, eina per rankas, šildomas kol praskyla. Gyvybė.
Giesmė: „O lylia lia kalnas kalnalis“
Šokis „Linkė ratu lylio, linkė ratilėlį“
Apeiginės sriubos virimas. Visi deda savo atsivežtų produktų. Verdama sriuba. Sakomi nepaprastai geri žodžiai dedant daržoves, kruopas. Apeiginės kiaušinienės kepimas. /Reikia keptuvių, kiaušinių/
6.Pagerbiama Kurkas. Jam nuliejama pieno, medaus, grūdai (javų pėdai), sriubos. Palinkima gausinti derlių ir kad būtų valgio.
6.6.Žemininkui aukojama visi valgiai. Sakoma: Čia tau, Žemininke, dieve mūsų. Teikis priimti aukas, o tuos patiekalus maloningai valgyk. Ir taip sakoma valgant kiekvieną patiekalą.
Sakomi linkėjimai, prašoma, maldaujama meilės. Nuliejimo maldelė Žemynai: Tirštas krūms, dirma rasa. Brandžią varpą, Žemynėle, žiedkelėle. Išlaikyk sveikatoje ir gėrybėje. Laimink valgomus, geriamus, sėjamus, akėjamus ant šios Žemynėlės, Žiedkelėlės pasidžiaugti. Apsergėk nuo alkano žvėries. Valgoma apeiginė sriuba.
Gera proga pasidaryti indus iš tošies.
Laikas išbandyti savo sugebėjimus ir pažiūrėti kas mikliausias.
Vaižgantas – linų, kanapių dievybė. Aukojama: aukščiausia mergina, užlipusi ant suolo išgeria alaus ir mėto paplotėlius. Išgeria iš kaušelio alaus, neliesdama rankomis ir kaušelį per meta per save.
Jei tai atliko labai gerai – tai bus geras linų derlius, jei nepermetė – blogas.
Vaidilė ir krivis duoda visiems palaiminimą. Išpažinties, atsivėrimo pasisakymai žyniui, kriviui krivaičiui. Krivis ar žynys palaimina – patampo už plaukų. Sakralinio alaus, midaus užgėrimas po palaiminimo. Palaimintasis užtvirtinimui užgeria sakralinio alaus, midaus.
Įšventinimas gamtos mylėtojais. Turėti naujus lininius marškinius, savo šviesos (žvakė ar supintas siūlas, ar supinti žolių siūlai, ar kempinė, ar titnago, norint išmokti įskelti savo ugnį), įšventinime aukojimui skirtą dalį, krivulę.
Gegutės šokis. Kas nori pasišventinti į merginas, sulaukusias brandos ir norint ištekėti. Norint susirasti sau porą.
Mergina stoja į rato vidurį. Jai užrišamos akys. Visi dainuoja: „Karaliūne gegele, kukū, aš tavo brolelis, kukū“. Įsiklausydama į balsus „gegutė“ išsirenka tris labiausiai patinkančius vaikinus. Jai atrišamos akys ir ji visą dieną ir naktį šoka ir bendrauja su tais trim vaikinais. Išskirtiesiems berneliams dovanoja dovanas.
Kas skiriama aukojimams labai prašau pasiskelbkite kas galite kokius simbolius, daiktus ar vaizdinius, ar amuletus padaryti? Sakysim, šernų statulėlės Dievų motinai gali būti gintarinės, žalvarinės, medinės, titnago, iš molio, iš kokios norite medžiagos. Tai pasiskiria kas tai padaro. Užštrichuotas rombas – Žemynos simbolis –tai galėtų būti iš tešlos kepti sausainiai ir puikiai tiktų aukojimui. Parašykite kas darys? Ir visus aukojimus taip.
Gulbių dievas – kiekvieną žmogų globojantis dievas, žmogaus globėjas, žmogaus siela. Aukojama vištos. Aukojama trupiniai.
Vėliau aukojimai pagal norus ir pageidavimus.
Kas norės saldžios meilės aukosime Bubilui, Austėjai. Aukojama Bubilui. Tai vaisingumo ir linksmybių dievybė. Žynys prieš aukurą sudaužo pilną medaus kaušą. Austėja - bičių ir šeimos globėja. Aukoja nuotaka, ištėkšdama midaus šlakelį per vestuves prieš pirmąjį savo šokį, taip linkėdama sau gausios ir darnios šeimos. Nuotakos, jaunamartės aukoja - pila midaus į aukurą.
Įsimylėjėliai Aušrinei. Aušrinės pagerbimas. Marių mergelės įvaizdis. Įsimylėjėliai aukoja vaškines kumeles, senus raktus. Norintys visam gyvenimui „surišti“ savo gyvenimą su antrąja puse, rasti tvirtą porą – sudeda du savo plaukus ir sudegina šventoje aukuro ugnyje. Saulės sutuoktinis Mėnulis įsimyli Aušrinę. Perkūnas jį baudžia už neištikimybę, kardu perkirsdamas pusiau. Aušrinė išsiskiria iš žvaigždžių. Gal dėl to, kad ji pasirodo dar prieš saulę ir būna danguje kartu su mėnuliu, davė pagrindą atsirasti padavimui. Padavime kalbama apie Aušrinės vestuves, į kurias įsiveržęs Perkūnas trenkė į žalią ąžuolą ir iš jo ištryško kraujas. Kraujas aptaškė baltą jaunosios suknelę, iširo jos vainikas, ji rinko pabirusius to vainiko žolynus. Dainoje po trejų metų klausia motinos, kaip jai sukruvintą suknelę išplauti ir kur išdžiovinti, kada vėl galės apsivilkti? Motina sako: suknelę gali išplauti ežere, į kurį devynios upės sutekančios, džiovinti darželyje, kur devynios rožės žydinčios, apsivilkti tada, kai devynios saulės patekėsiančios.
Laima. Mamos aukoja antelės formos kaušelius, gintarinius verpstukus bei prieverpstes deivei Laimai, kad vaikai turėtų dalią, linkint gero likimo.
Laumė – nėščių deivė. Jai aukoja nėščios moterys, prašant lengvo gimdymo. Paukštės simbolika. Aukojami vaškiniai, mediniai paukščiukai.