Sambariai 2014 11 22
2014 m. lapkričio 22 d., šeštadienį, Kaune, kviečiame į renginį „Prigimtiniai papročiai ir tautiškumas“!
Renginio eiga
12.00 val. – Eisena susiburia prie R.Kalantos paminklo. R.Kalantos pagerbimas
12.30 — 13.30 Eisena nuo Miesto sodo iki Santakos, sustojant prie Kauno pilies.
13.30 val. – Santakos aukuro uždegimas. Dievų ir dievaičių pagerbimas, paprotinės dainos ir žaidimai.
Arbatos gėrimas, dalyvių pasisakymai kavinėje.
16 - 17.00 val. – renginio pabaiga.
Prie Kauno pilies
Prūsų giesmė
Kaunas, Santaka
Sambarių pradžia
Prie aukuro. Einama pro vartus, prausiamasi, apsišluostoma lininiu rankšluosčiu. Pasisveikinmama - vienas kitam paduodama rankos. Sustojama ratu aplink aukurą.
Lokys Perkūnas Rimas ir Medeina Daiva užgroja ragais.
I. Garbinama Gabija. Medeina užkuria Šventąją ugnį. Ugnis atnešama nuo Laisvės paminklo.
Ugnies šventinimo ritualas. Šventinama šventa ugnis Gabija
Švetinama ugnis grūdais, druska, alumi, midumi, augalais.
Giesmė „Gabija dievaite“
II. Aukščiausio dievo Praamžio garbinimas.
Aukojama vaisiai, žemė, putos, nes jis sukūrė visatą ir pasaulį.
Giesmė „Praamži“
Praamži dievaiti, Praamži 2 k.
Garbiname tavi, Praamži 2k.
Kūrei pasaulį, Praamži 2k.
Davei gyvybę, Praamži 2k.
Davei mums turtus, Praamži 2k.
Davei mums garbę, Praamži 2k.
Garbiname tave, Praamži 2k.
Praamži dievaiti, Praamži 2k.
III. Dievų Motinos garbinimas.
Dievų motinos tikėjimo ženklas - šernų statulėlės, atvaizdai, kurie atstoja ginklus ir gina nuo visko. Deivės garbintoją apsaugo mūšyje. Senosios Europos panteonų figūra, valdanti visus vaisingumo ir regeneracijos vyksmus. Aukojama šernų ir stambios dievų motinos gintarinės, medinės, žalvarinės, titnago statulėlės.
Giesmė „Šalyj kelio"
1. Šalyj kelio jovaras stovėjo,
Slaunasai žolyne, rugeli.
2. Iš pašaknų skambanti kankleliai,
Slaunasai žolyne, rugeli.
3. Per vidurį dūzgiančios bitelės,
Slaunasai žolyne, rugeli.
4. Višūnėlėj sakalo vaikeliai,
Slaunasai žolyne, rugeli.
5. Ir atjoja brolelių pulkelis,
Slaunasai žolyne, rugeli.
6. Prašau sustot, jaunieji broleliai,
Slaunasai žolyne, rugeli.
7. Paklausykit skambančių kanklelių,
Slaunasai žolyne, rugeli.
8. Paklausykit dūzgiančių bitelių,
Slaunasai žolyne, rugeli.
9. Pažiūrėsim sakalo vaikelių,
Slaunasai žolyne, rugeli.
IV. Garbinimas Perkūnas.
Aukojama vaškiniai kirvukai, mediniai maži miniatiūriniai kirvukai, dolomitai, skambinant varpu. Varpulis griausmą danguje kelia,
trankantis Perkūnui.
Giesmė „Dydysie mūsų"
Didysie mūsų, Dievaitie mūsų,
Didysie mūsų Perkūne mūsų
Savo stiprybe savo galybe
Sujunki mumis stiprinki mumis
Didysie mūsų Dievaitie mūsų,
Didysie mūsų Perkūne mūsų
Ąžuolo jėgom Ąžuolo galiom
Sujunki mumis stiprinki mumis
Didysie mūsų Dievaitie mūsų,
Didysie mūsų Perkūne mūsų
Ugnies šviesybe
Sujunki mumis stiprinki mumis
Didysie mūsų, Dievaitie mūsų,
Didysie mūsų, Perkūne mūsų
V. Žemynos garbinimas.
Žemyna – žemės derlingumo, vaisingumo, augalų augumo deivė. Žemynėliaujama - Žemynai nupilama alaus, numetama trys kąsneliai visų
valgių.
Tariama palinkėjimai, labinimai nuliejant: Žemynėle, Žiedkelėle. Žydėk rugiais, kviečiais, miežiais ir visais javais būk linksma. Dievel, ant mūsų ir prie tų mūsų. Piktą žmogų pro šalį nukreipk. Žemynėle, žiedkėle, pakilėk mūsų rankų darbus. Maloningasis dieve. Tu davei mums šias dovanas. Laimink jas iš savo geranoriškumo. Leisk man daugiau iš tavo palaimos patirti. Tirštas krūms, dirma rasa. Brabdžią varpą, Žemynėle, žiedkelėle. Išlaikyk sveikatoje ir gėrybėje. Laimink valgomus, geriamus, sėjamus, akėjamus ant šios Žemynėlės, Žiedkelėlės pasidžiaugti. Apsergėk nuo alkano žvėries.
Pašlakstomi alumi žmonės liepos šlakstyne – liepos šakomis. Simbolis – pilnas, užtrichuotas rombas.
Giesmė „Sodino brolis obelėlę“
1. Sodino brolis, obelėlę, Žemynai
2. Sodydamas priklabėjo, Žemynai
3. Auk obelėl aukščiau dvaro, Žemynai,
4. Leisk šakeles plačiau dvaro, Žemynai,
5. Žydėk žiedais bebravaisiais, Žemynai,
6. Auk obuoliais raudonvaisiais, Žemynai,
„Vidur girias liepela“ - Žemynai
Visi gieda priedainį: Trys bičiutėlių ratu
Vidur girias liepela, Trys bičiutėlių ratu
Po ta liepa krėslalis, Trys bičiutėlių ratu
Tam krėslaly panela, Trys bičiutėlių ratu
Gludžiai galvų šukava, Trys bičiutėlių ratu
Ir supinta kasela, Trys bičiutėlių ratu
Jau auksiniai žedeliai, Trys bičiutėlių ratu
Jai šilkinia skarela, Trys bičiutėlių ratu
Jai šilkiniai suknela, Trys bičiutėlių ratu
VI. Saulės garbinimas.
Aukojama Saulei šlakstant save vandeniu arba vaidilutė šakele palaimina visus vandeniu. Taip pat aukojama Saulei apvalūs gintariniai, žalvariniai, mediniai diskeliai, suskirstyti į daugelį narelių.
Saulė – gyvybės nešėja, šviesos teikėja. Ją nukalė ir į dangų įmetė kalvis Teliavelis. Saulės simbolika – apskritimas.
Malda: Saulele, motule, atneši mums šviesą, suteiki šilumą, duodi gyvybę. Šildyk mus savo šviesa, būk mums maloninga, teik palaimą. Tegu tavo šviesa sušildo mūsų širdis ir kūną. Tegu tavo šviesa duoda gyvybę. Dėkojame tau ir garbiname tave saule. Keliauk skliautu, apšviesdama visus namus, pripildydama šviesos ir šilumos.
Giesmė „Laduto“. Visi gieda priedainį: Laduto, laduto, ladutėla, laduto
1. Kas tar teka? Laduto, ladutėla laduto
2. Saulė teka, laduto, ladutėla laduto
3. Iš kur teka? Laduto, ladutėla laduto
4. Per dvarelį laduto, ladutėla laduto
VII. Aušrinės garbinimas.
Marių mergelės įvaizdis. Įsimylėjėliai aukoja vaškines kumeles, senus raktus.
Auka. Norintys visam gyvenimui „surišti“ savo gyvenimą su antrąja puse, rasti tvirtą porą – sudeda du savo plaukus ir sudegina šventoje aukuro ugnyje.
Mitas. Saulės sutuoktinis Mėnulis įsimyli Aušrinę. Supykęs Perkūnas perkerta Mėnulį kardu. Aušrinė išskiriama iš žvaigždžių. Visa tai vyko per Aušrinės vestuves su Mėnesiu. Įsiveržęs Perkūnas trenkė į žalią ąžuolą ir iš jo ištryško kraujas. Kraujas aptaškė baltą jaunosios suknelę, iširo jos vainikas. Aušrinė rinko pabirusius vainiko žolynus. Po trejų metų Aušrinė klausia motinos kaip jai sukruvintą suknelę išplauti ir kur išdžiovinti, kada vėl galės apsivilkti? Motina sako: suknelę gali išplauti ežere, į kurį devynios upės sutekančios, džiovinti darželyje, kur devynios rožės žydinčios, apsivilkti tada, kai devynios saulės patekės. Raktai – tai ryte pasirodanti rasa, patekant Aušrinei.
Malda pamačius jauną mėnulį: Mėnuo mėnuo mėnulaiti, šviesus dangaus karalaiti. Tau pilnatvę, man sveikatą. Mėnulio prašoma grožio, sveikatos
VIII. Garbinimas Puškaičio.
Puškaitis - žemės gausos, gėrybių gausinimo dievas. Jo prašoma, kad kaukai, barsukai padėtų ir atneštų gėrybes į namus ir gerai saugotų, ką atnešę.
Aukojama sūrio, sviesto, alaus, midaus, duonos - virto ir kepto maisto. Puškaičiui ir Ukapirmui aukojama kartu
Giesmė „Žalio ąžuolo". Pritarinį atlieka visi: Karpyti lapai
Žalio ųžuolėlio, Karpyti lapai
Amė mes sesutės, Karpyti lapai
Laukelin ulioti, Karpyti lapai,
Motulės daboti, Karpyti lapai
Tai mūsų motulė, Karpyti lapai
Labai prakaitauja, Karpyti lapai
Tai sunkiai dūsauja, Karpyti lapai
Žalio ųžuolėlio, Karpyti lapai
Amė mes broliukai, Karpyti lapai
Laukelin ulioti, Karpyti lapai,
Tėvulia daboti, Karpyti lapai
Tai mūsų tėvulis, Karpyti lapai
Labai prakaitauja, Karpyti lapai
Tai sunkiai dūsauja, Karpyti lapai
IX. Garbinamas Teliavelis, Patulas. Teliavelis - požemio, Patulas – mirusiųjų dievas. Teliavelis nukalė saulę ir ją įmetė į dangų. Iš Teliavelio kregždė pavogė ugnį ir atnešė žmonėms. Aukojama šakelė
Giesmė „Dūno, dūno upė“. Visi gieda priedainį: Dūno, dūno upė, dūno dūno upė
1. Dūno upė lylio, gilus ažerėlis
2. Dūno upė lylio, tamy ažarėly
3. Dūno upė lylio, plauko untinėlis
4. Dūno upė lylio, ir mano brolalis
5. Dūno upė lylio, gilus ažerėlis
6. Dūno upė lylio, tamy ažerėly
7. Dūno upė lylio, plauko daug žuvelių
8. Dūno upė lylio, ateis ribokėlis / žuvėjėlis
9. Dūno upė lylio, išgaudys žuvelas
10. Dūno upė lylio, daug yra žuvelių
Einama iki Nemuno ir Neries santakos
X. Garbinamas Patrimpas. Atliekama aukojimo apeiga. Paleidžiama į vandenį žaltys - vainikas
Patrimpui į vandenį paleidžiamas vainikas - žaltys vainikas, simbolizuojantis žaltį. Valtyje stovi vaikinas ir mergina.
Giesmė „Oi ant marių“
Oi ant marių, an mėlynųjų, Dai saulalė stulpavoj
Dai saulalė stulpavojo, dai an dzviej trijų stulpelių
Dai an dzviej trijų stulpelių, an devynių strėlalių
Dai ne saulalė stulpavojo, dai brolalis ant dvaro
Oi, žirgeli, oi, šyvasai, ar nuneši in vainelį
Ar nuneši in vainelį, in Turackų žemelį
Palaiminimas
Išpažinties, atsivėrimo pasisakymai kriviui, vaidiloms, vaidilėms. Palaimina – patampoma už plaukų. Sakralinio alaus, midaus užgėrimas po palaiminimo. Palaimintasis užtvirtinimui užgeria sakralinio alaus, midaus. Ritualas užbaigiamas
Visi kviečiami eiti vakaroti
Romuviečiai kiekvieną ketvirtadienį 18.00 val. renkasi prie aukuro Kauno Santakoje. Kontaktai: Rimas Pakeris 8-687-41359 Audronė Daubarienė 8-693-99476 dr. Daiva Šeškauskaitė 8-699-45718 Virginijus Avižonis 8-674-07999 Marius Čekavičius 8-600-01934 Danutė Jasilionienė 8-687-70571